CŽA vadovas tarp Trump diplomatijos ir slapto karo su Rusija

CŽA direktorius John Ratcliffe vadovauja agentūrai, kuri kariauja su Rusija, nors Trump tuo pat metu stengiasi palaikyti gerus santykius su Putinu.

Shane Harris, „The Atlantic“ 2026 m. spalio 23 d. Donald Trump ir Vladimiro Zelenskio santykiai niekada nebuvo šilti ar net stabilūs. Tačiau praėjusią savaitę jie pasiekė naują žemumą. Trump paragino Ukrainos žmones išsirinkti naują prezidentą, pareiškęs, kad su Zelenskiu „sunkiau susitarti“ negu su Vladimiru Putinu. Jis apkaltino Zelenskį užtęsiant Ukrainos karą su Rusija. „Jis sako norintis susitarti, bet iš tikrųjų nenori“, – sakė Trump televizijai „Newsmax“, nepaminėdamas, kad būtent Putinas beveik prieš penkerius metus pradėjo karą. „Zelenskis nėra mums tinkamas derybų partneris.“ Abiejų vadovų asmeniniai santykiai galbūt pasiekė žemiausią tašką, tačiau JAV žvalgybos bendruomenė visą tą laiką nė kiek nesumažino pastangų ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Naudodamasi JAV teikiama informacija, Ukrainos kariuomenė smogė taikiniams Rusijos gilumoje. JAV žvalgybos palydovai taip pat iš anksto perspėja apie artėjančias raketas ir dronus. Tarp Ukrainoje dirbančių JAV pareigūnų „pagrindinį vaidmenį atlieka CŽA“, – man sakė į atsargą išėjęs aukšto rango pareigūnas, dažnai vykstantis į Ukrainą. Galima net sakyti, kad ukrainiečiams, padedamiems CŽA, pernelyg gerai sekasi skaudžiai smogti Rusijai – bent jau Trump požiūriu. Administracijos politika kupina gilių prieštaravimų, ir galbūt niekas to nesupranta geriau už Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorių John Ratcliffe. Jis veikia dviejuose pasauliuose: patarinėja prezidentui, kuris nuolat nesutaria su Ukrainos vadovybe, ir vadovauja agentūrai, atliekančiai esminį vaidmenį Ukrainos kare už išlikimą. Vienas Baltijos šalyse dirbantis žvalgybos pareigūnas, glaudžiai bendradarbiaujantis su amerikiečiais kovojant su Rusijos įtaka, man sakė, kad CŽA operacijos dabar yra „gerokai agresyvesnės“ negu Biden administracijos laikais, nors iš Trump retorikos to niekaip nesuprastum. Ukrainiečiai nelaiko Ratcliffe savo interesų gynėju. Jie žino, kad jis dirba nepastoviam vadovui ir kad, Trump įgyvendinus neseniai išsakytą grasinimą nutraukti žvalgybos pagalbą, jeigu Ukraina nesiliaus atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, Ratcliffe šį įsakymą įvykdytų. Tačiau pradėdamas eiti pareigas Ratcliffe, palaikomas Trump, pažadėjo grąžinti agentūrą prie jos ištakų – šnipinėjimo ir slaptų operacijų. Kol kas šis kovos laukas vis dar apima ir Ukrainą. Po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, CŽA padėjo sukurti šiuolaikinę Ukrainos žvalgybos sistemą. Iš dalies dėl šio ilgamečio bendradarbiavimo Kijevo pareigūnai sakė pasitikintys, kad Ratcliffe pasakys Trump tiesą apie karą, o ne vien tai, ką prezidentas nori girdėti. Daugiau kaip tuzinas dabartinių ir buvusių JAV bei Europos žvalgybos pareigūnų, su kuriais kalbėjausi, apibūdino Ratcliffe, per pirmąją Trump kadenciją ėjusį nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas, kaip blaiviai vertinantį Rusijos keliamą grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Jungtinėms Valstijoms bei jų sąjungininkėms. Dauguma pašnekovų sutiko kalbėti tik anonimiškai, kad galėtų laisvai išsakyti nuomonę apie CŽA direktorių. Šiuo požiūriu Ratcliffe administracijoje nėra vienišas. Marco Rubio, 2016 m. siekdamas prezidento posto, vadino Putiną „gangsteriu ir banditu“. Pete Hegseth, dirbdamas televizijos laidų vedėju, vadino jį „maniaku“, turinčiu ambicijų užkariauti Europą. Tačiau dabar, būdami aukšto rango administracijos nariai ir turėdami savų politinių ambicijų, jie prisiderino prie prezidento retorikos. Ratcliffe yra mažiau viešumoje matomas patarėjas. Jis retai duoda interviu ar sako kalbas. Retai skelbia įrašus socialiniuose tinkluose. Kadangi jam nereikia spaudos konferencijose ir kabelinės televizijos laidose kalbėti taikesniu tonu Maskvos atžvilgiu, privačiai Ratcliffe gali patarinėti atviriau. „Jis gerai informuotas ir supranta tikrąją padėtį, – man sakė vienas aukšto rango Ukrainos žvalgybos pareigūnas, tiesiogiai bendradarbiaujantis su CŽA. – Čia dirbantys jų žmonės mums labai padeda. Jie – tikri profesionalai.“ Pareigūnas išsakė mintį, kad Ratcliffe būtų veiksmingesnis taikos derybininkas negu dabartiniai Trump pasiuntiniai Jared Kushner ir Steve Witkoff. Ratcliffe, atsisakęs duoti man interviu, nerodo jokio noro keisti darbą. O kodėl turėtų? Trump aplinkoje jis užima retą padėtį: visada dalyvauja svarbiausiuose pasitarimuose ir bent kol kas niekada nėra patekęs į nemalonę. Daug darbo valandų jis praleidžia Baltuosiuose rūmuose. Su prezidentu reguliariai žaidžia golfą. Ratcliffe patarinėjo Trump priimant kai kuriuos svarbiausius pastarųjų dvejų metų užsienio politikos sprendimus, įskaitant sprendimą pradėti karą Irane. Tulsi Gabbard, pirmoji nacionalinės žvalgybos direktorė per antrąją Trump kadenciją, buvo taip nutolusi nuo jo artimiausio rato, kad prezidentui baigiant rengtis įsiveržimui į Venesuelą ji skelbė savo nuotraukas iš Havajų paplūdimio. Juos pažįstantys žmonės man sakė, kad Ratcliffe erzino Gabbard įprotis kurstyti ginčus ir skleisti sąmokslo teorijas socialiniuose tinkluose. Ilgiausiai išliksiantis jos indėlis į nacionalinį saugumą buvo Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro (ODNI) ištuštinimas – darbuotojų skaičių ji sumažino daugiau kaip trečdaliu. ODNI mažėjant ir prarandant reikšmę, Ratcliffe vadovaujama CŽA susigrąžino tradicinį centrinį vaidmenį žvalgybos bendruomenėje. Formaliai vyriausiasis prezidento patarėjas žvalgybos klausimais yra nacionalinės žvalgybos direktorius. Praktiškai – Ratcliffe. Kiek įtakos Ratcliffe ar bet kuris kitas žvalgybos vadovas iš tikrųjų turi Trump, priklauso nuo prezidento noro klausytis. Šiuo požiūriu patirtis nevienareikšmė. Trump ne itin paisė žvalgybos vadovų perspėjimų, kaip Iranas atsakytų į amerikiečių atakas. Tačiau su Ratcliffe dirbę žmonės man sakė, kad, jo įsitikinimu, jo darbas – patarti prezidentui, o ne formuoti politiką. Jis gali paaiškinti galimų veiksmų pasekmes, kaip ir padarė pernai, padėdamas Trump pasverti Irano branduolinių objektų bombardavimo naudą ir kainą. Ratcliffe buvo pareiškęs manantis, kad Iranas kaupia branduolines medžiagas siekdamas pasigaminti ginklą. Tačiau, kaip man sakė su juo dirbę žmonės, jis neįtikinėjo ir neįtikinės prezidento rinktis vienos veiksmų krypties vietoj kitos. Šiuo atžvilgiu Ratcliffe pasirodė esąs panašus į daugumą ankstesnių CŽA direktorių. Tai šiek tiek nuramino skeptikus, taip pat ir pačioje agentūroje, kurie baiminosi, kad jis paseks kitų aukštų Trump pareigūnų pavyzdžiu – juodins savo darbuotojus arba naudosis pareigomis kultūriniams karams aštrinti. 2014 m. į Kongresą išrinktas itin konservatyvioje Teksaso apygardoje, Ratcliffe patraukė Trump dėmesį per televizijos transliuotus klausymus apie Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Jis leido suprasti, kad tyrimą labiau paskatino politinis priešiškumas negu tikras susirūpinimas užsienio žvalgybos grėsmėmis. 2020 m. jis prisijungė prie Trump administracijos kaip nacionalinės žvalgybos direktorius. Ratcliffe tebėra ištikimas Trump šalininkas. Tačiau, palyginti su Gabbard, Hegseth ar FTB direktoriumi Kash Patel, žvalgybos bendruomenę jis kritikuoja gana santūriai, daugiausia dėmesio skirdamas Obama laikų vadovams ir tariamam jų nusistatymui prieš Trump, o ne dabartiniams savo darbuotojams. „Visada maniau, kad jam svarbiau dirbti, o ne pasirodyti“, – man sakė su Ratcliffe dirbęs buvęs pareigūnas. Jis nevaikštinėja būstinės koridoriais šnekučiuodamasis su darbuotojais. Kaip pasakojo dabartiniai ir buvę pareigūnai, jo kadencijos pradžioje akivaizdus nebuvimas Langlyje ir nuolatinis lankymasis Baltuosiuose rūmuose kai kuriems CŽA pareigūnams kėlė klausimų, kam jis teikia pirmenybę. Tačiau direktorių noras kuo daugiau tiesiogiai bendrauti su prezidentu nėra neįprastas. O jo santykiai su Trump ir santūrus elgesys tikriausiai padėjo apsaugoti agentūrą nuo prezidento išpuolių. Dabartiniai ir buvę pareigūnai pažymėjo, kad tą pačią strategiją sėkmingai taikė ir Gina Haspel, karjeros CŽA pareigūnė, vadovavusi agentūrai per pirmąją Trump kadenciją. CŽA sėkmė Ukrainoje tapo problema – bent jau Trump požiūriu. Nesiliaujančios atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas smarkiai pakenkė jos ekonomikai ir slopino Putino karo mašiną. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Ukraina į naftos perdirbimo gamyklą smogdavo vidutiniškai kartą per tris dienas. Ekonomistai sako, kad dyzelinas pabrango dėl Irano įvestų laivybos Hormūzo sąsiauriu apribojimų. Tačiau Trump dėl kainų šuolio kaltina žalą Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir nori, kad ukrainiečių atakos liautųsi. Spalio 9 d., Kijevo ir kitų Europos sostinių pareigūnams Majamyje susitikus su Trump pasiuntiniais taikos derybų, prezidentas paskelbė, kad Putinas ką tik sutiko pradėti pardavinėti rusišką dyzeliną pasaulinėje rinkoje. Iki kadencijos vidurio rinkimų likus mažiau kaip keturioms savaitėms, jo įrašas „Truth Social“ tinkle skambėjo džiugiai: dyzelino kainos „KRIS REKORDIŠKAI IR GREITAI!“ Trump pareiškimas nustebino derybininkus, man sakė trys apie derybas žinantys žmonės. Kai kurie jo patarėjai ragino neskubėti kalbėtis su Putinu, kol nebus konkretaus taikos pasiūlymo, į kurį šis galėtų atsakyti. Jų vertinimu, Trump atrodytų silpnas, jeigu sušvelnintų sankcijas, bet mainais negautų jokių įsipareigojimų. Putinas jų ir neprisiėmė. Atrodė, kad Trump tikisi sugrąžinti Putiną prie derybų stalo, viliodamas pajamomis iš degalų pardavimo, kurios padėtų atgaivinti Rusijos ekonomiką. Tačiau JAV žvalgybos bendruomenė jau ne vienus metus laikosi vertinimo, kad Putinas kariauja toliau, nepaisydamas milžiniškų žmonių ir finansinių nuostolių, nes mano laimėsiantis – jei ne pasiekęs aiškią karinę pergalę, tai išsekindamas Ukrainos sąjungininkių ryžtą ją remti. Siekdama šio tikslo, Rusija pastaraisiais mėnesiais sustiprino „hibridinį karą“ prieš Europą: planavo sabotažo veiksmus prieš komercinius krovininius lėktuvus, trikdė ryšius ir dronais tikrino NATO oro gynybą. Europos žvalgybos pareigūnai man sakė baiminantis, kad Putinas gali net pasiųsti pajėgas per Estijos sieną, kaip padarė Kryme 2014 m., kai ten pasirodė vadinamieji žalieji žmogeliukai be karinių skiriamųjų ženklų. Dar rugpjūtį Trump išbandė subtilesnę taktiką karui užbaigti. Jis pasiuntė Ratcliffe į Maskvą, kur šis susitiko su kolegomis iš saugumo tarnybų ir išdėstė agentūros požiūrį į karo eigą, man pasakojo apie susitikimą žinantys žmonės. Esminė išvada: nelaimi nė viena pusė. Rusijos kariuomenė nepasiekė reikšmingos pažangos, tačiau Ukraina neišstūmė Rusijos pajėgų iš savo teritorijos. Tai vargu ar slapta analizė. Tačiau pats Ratcliffe atvykimas taip pat siuntė žinią. Direktorius naudojosi ryšio linija, neoficialiai vadinama „kanalu“, kuri leidžia Rusijos ir Amerikos žvalgams atvirai kalbėtis be spaudos dėmesio ir politikų demonstratyvių pasirodymų. Buvęs KGB pareigūnas Putinas turėjo suprasti, kad Ratcliffe atvyko ne kaip diplomatinis pasiuntinys, o kaip kolega žvalgas, atnešęs žinią, kurią, jo manymu, Putinui svarbu išgirsti. Su Putinu Ratcliffe nesusitiko – šis kanalas veikia kitaip. Tačiau Rusijos žvalgybos vadovai būtų privalėję dokumentuose užfiksuoti viską, ką jiems pasakė CŽA direktorius, net jeigu būtų mėginę jo žodžius iš karto atmesti, man sakė vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas. JAV ir jų sąjungininkės seniai įtaria, kad Putino patarėjai gali jį klaidinti dėl Rusijos galimybių pasiekti sėkmę Ukrainoje. Jeigu Ratcliffe padėtų įtikinti Putiną, kad šis siekia nepasiekiamo tikslo, galbūt jis pagaliau sėstų prie derybų stalo. Iš visų Trump administracijos pareigūnų būtent Ratcliffe turėjo išskirtines galimybes perduoti šią žinią. Niekas geriau nežino karo padėties ir to, kas jame pastatyta ant kortos, negu Ukrainoje dirbantys ir kovas iš būstinės stebintys CŽA pareigūnai. Rugsėjį Ratcliffe papasakojo Zelenskiui apie savo kelionę į Maskvą, kai abiejų lėktuvai buvo nusileidę Airijoje papildyti degalų, mano kolegai Simon Shuster sakė apie pokalbį žinantis šaltinis. Vienas JAV pareigūnas man tvirtino, kad susitikimas įvyko visiškai atsitiktinai. Tačiau jis parodė, kad Ukrainos vadovai ir CŽA direktorius gali greitai susitarti dėl atviro pokalbio. Praėjusią savaitę Ukraina pajuto, ką galėtų reikšti sumažėjusi JAV žvalgybos pagalba. Rusijos raketos smogė Kijevui, tuo pat metu pasirodžius pranešimams apie palydovinio tinklo „Starlink“ ir JAV išankstinio perspėjimo sistemų veikimo sutrikimus. Dėl jų Ukraina negalėjo pastebėti dalies artėjančių Rusijos raketų ir turėjo mažiau galimybių jas perimti, man sakė apie padėtį žinantys žmonės. Ukrainos žvalgybos pareigūnas teigė dėl to kaltinantis amerikiečius, tačiau esama ir duomenų, kad bent dalies raketų nepavyko perimti dėl techninių gedimų. Oficialiai amerikiečiai žvalgybos informacijos teikimo dar nenutraukė, nors Trump gali tai padaryti bet kada. Su Ratcliffe dirbę žmonės man sako, kad, Trump taip pasielgus, jis nesistengtų įtikinti prezidento persigalvoti, kad ir kokių abejonių tai keltų CŽA būstinėje. Per 2025 m. jo kandidatūros tvirtinimo klausymus Ratcliffe pažadėjo sugrąžinti CŽA prie to, ką laiko pagrindine jos misija. „Prezidento nurodymu vykdysime slaptas operacijas, eisime ten, kur niekas kitas negali nueiti, ir darysime tai, ko niekas kitas negali padaryti“, – sakė jis. Besiklausantiems CŽA pareigūnams jis pridūrė: „Jeigu visa tai skamba kaip darbas, dėl kurio čia atėjote, prisisegkite diržus ir pasiruoškite iš tiesų kažką pakeisti. Jeigu ne – metas ieškotis kitos veiklos.“ Daugelis pasinaudojo Ratcliffe pasiūlymu. Nors CŽA neskelbia darbuotojų skaičiaus, dabartiniai ir buvę pareigūnai man sakė per visą savo karjerą nematę tiek daug į pensiją išeinančių ir savo noru pasitraukiančių kolegų. Kai kurie išėjo net prieš pat reikšmingą paaukštinimą. Atsilaisvinusias aukštas pareigas gali tekti patikėti mažiau patyrusiems pareigūnams. Kai CŽA pareigūnai palieka darbą, jų kolegos susirenka būstinės vestibiulyje ir paskutinę darbo dieną palydi juos plojimais. Du buvę darbuotojai man sakė, kad Ratcliffe ši tradicija nepatinka. Tokios palydėtuvės primena, kiek daug žmonių išėjo. Kadencijos pradžioje Ratcliffe taip pat priėmė sprendimų, kuriems, kaip man sakė kai kurie dabar jau buvę pareigūnai, jie negalėjo pritarti. Per kandidatūros tvirtinimo klausymus jis perspėjo, kad „politiškai motyvuota, biurokratiškai primesta socialinio teisingumo darbotvarkė“ gali atitraukti žvalgybos pareigūnus nuo darbo. Pradėjęs eiti pareigas, jis atleido aukšto rango darbuotojus, kuriems buvo pavestos su įvairove, lygiomis galimybėmis ir įtrauktimi (DEI) susijusios funkcijos. Buvę pareigūnai man sakė, kad daugeliui atleistųjų tiesiog nepasisekė: šios pareigos jiems buvo paskirtos laukiant, kol atsilaisvins aukštesnės, o jie buvo neteisingai apjuodinti kaip aktyvistai. Jis taip pat atleido apie 60 darbuotojų, kurių bandomasis laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs ir kurie turėjo mažiau kaip dvejų metų darbo patirtį. Kai kurie iš jų jau buvo įspėti dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, tačiau masinis atleidimas vis tiek sukrėtė daugelį agentūros pareigūnų. Tai nereiškia, kad Langlyje nepatenkinti visi. Dabartinių ir buvusių pareigūnų teigimu, apskritai geriausiai nusiteikę Operacijų direktorato darbuotojai – pareigūnai, užsiimantys šnipinėjimu, kuriam Ratcliffe nori skirti pagrindinį dėmesį. Kaip pasakojo neseniai į pensiją išėję pareigūnai, ypač patenkinti yra slaptas ir sukarintas operacijas vykdančio Specialiosios veiklos centro darbuotojai. Galbūt todėl, kad jie turi tiek daug darbo – ir ne vien Ukrainoje. CŽA direktoriai paprastai nesigiria slaptomis operacijomis, tačiau Ratcliffe noriai pasakojo apie tai, ką įvardijo kaip operacijų sėkmę. Praėjusį birželį sakytoje kalboje jis pareiškė, kad „CŽA dėka“ JAV specialiosios pajėgos sugebėjo surasti ir sulaikyti Venesuelos prezidentą Nicolás Maduro „nepraėjus nė keturioms minutėms nuo tada, kai jų kojos palietė žemę didžiausiame tos šalies kariniame komplekse“. Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas man sakė, kad Ratcliffe prisiėmė pernelyg daug nuopelnų už šią operaciją, tačiau neneigė svarbaus agentūros indėlio. Toje pačioje kalboje Ratcliffe priskyrė agentūrai nuopelnus už pagalbą surandant virš Irano numuštą JAV naikintuvo pilotą ir už „nepriekaištingą žvalgybinį padėties vaizdą“, kuris prieš metus leido daugiau kaip 100 JAV orlaivių smogti Irano branduoliniams objektams. Tačiau kai kuri mažiau žinoma agentūros veikla sukėlė nerimą. Spaudos pranešimai atskleidė CŽA operacijas Meksikoje ir Salvadore, vykdomas kaip slaptų Trump administracijos pastangų kovoti su narkotikų karteliais dalis. Rugpjūtį „The Washington Post“ pranešė, kad virtinė oro smūgių prieš Ekvadoro žvejybinius laivus netoli Galapagų salų – žinomo narkotikų gabentojų mazgo – buvo slaptos CŽA programos dalis. Teisės ekspertai yra sakę, kad JAV oro smūgiai prieš laivus, įtariamus gabenant nelegalius narkotikus, gali pažeisti ginkluotų konfliktų teisę, o kai kuriais atvejais galėtų būti laikomi nužudymu. Neseniai į pensiją išėję pareigūnai man pasakojo, kad kai kurie jų kolegos vengė darbo CŽA Amerikos regiono ir kovos su narkotikais misijų centre. „Yra operacijas vykdančių žmonių, kuriems, demokratams perėmus Atstovų Rūmus, teks vieniems už viską atsakyti, – man sakė vienas buvęs pareigūnas. – Agentūra dabar pernelyg rizikuoja.“ Kitame darbuotojų nuotaikų skalės gale yra Analizės direktorato darbuotojai, rengiantys analitinius tekstus, ataskaitas ir vertinimus, kuriais prezidentas ir jo komanda remiasi priimdami politinius sprendimus. Nuo tada, kai 2025 m. sausį Ratcliffe tapo direktoriumi, gerokai daugiau analitikų išsakė susirūpinimą, kad kenkiama jų darbo objektyvumui. Tai rodo kasmetinė apklausa, apie kurią pirmą kartą pranešiau liepą. Daugiausia kritikos respondentai skyrė Gabbard, atleidusiai aukšto rango analitikus, kurie atsisakė keisti savo ataskaitas taip, kad jos pagrįstų administracijos politiką. Tačiau rezultatai atspindi platesnį įtarimą: administracija atmes informaciją, kurios nenori girdėti. Buvę analitikai man sakė, kad dėl to jų kolegos ims švelninti savo išvadas, o politikos formuotojai nebegaus geriausių įmanomų patarimų. Gegužę iš vyresniosios CŽA analitikės pareigų pasitraukusi Julia Curlee priekaištavo Ratcliffe, kad šis negynė agentūros pareigūnų, kuriuos Gabbard nurodė atleisti, ir kad, pripažinęs politiškai šališkais, atšaukė arba pakeitė iki jo kadencijos parengtus vertinimus. „Kiekvienas pareigūnas padarė akivaizdžią išvadą: direktorius neapgins net labiausiai gerbiamų mūsų analitikų, kai jie sakys nemalonią tiesą. Todėl jie nustojo ją sakyti ir išmoko vengti temų, apie kurias Baltieji rūmai nenorėjo girdėti, – man sakė Curlee. – Ratcliffe neapsaugo CŽA nuo politizavimo – jis pats jam vadovauja.“ Analitikai siekia objektyvumo. Tačiau žvalgybos veikla iš tiesų nėra apolitiška, nes ji yra prezidento galios įrankis. Sėkmingiausi CŽA direktoriai moka pasakyti savo vadovams tiesą ir kartu tarnauti jų interesams. Ratcliffe iš esmės pavyko išlaikyti šią trapią pusiausvyrą. Pernai jis nurodė analitikams iš naujo išnagrinėti tai, ką Trump vadina „Rusijos apgaule“ – agentūros išvadą, kad Rusija kišosi į 2016 m. rinkimus siekdama padėti Trump laimėti. Viešai kalbėdamas Ratcliffe sakė, kad peržiūra įrodė, jog Obama laikų nacionalinio saugumo vadovai sukūrė „politiškai įkaitintą aplinką“, ir suabejojo jų išvadų patikimumu. Tačiau Ratcliffe paviešintoje CŽA peržiūros ataskaitoje buvo mažai šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, pati išvada nebuvo pakeista, o CŽA darbo kokybė apskritai įvertinta teigiamai. Vasarą agentūra išslaptino dokumentus apie Kinijos pastangas kištis į 2020 m. rinkimus. Didžiausio žiūrimumo laiku transliuotame kreipimesi į šalį Trump pareiškė, kad žvalgybos informacija įrodo kenkėjiškus Kinijos veiksmus ir sistemines rinkimų saugumo spragas. Tačiau ir šį kartą dokumentai nepagrindė visų jo teiginių. Ratcliffe paskelbė santūrų pareiškimą, kuriame palaikė Trump „skaidrumo iniciatyvas“ ir pasmerkė Kinijos kišimąsi, bet nepakartojo prezidento teiginio, kad rinkimai buvo pavogti. Prezidentui artimi rinkimų rezultatų nepripažįstantys asmenys ragino jį dėl tariamo užsienio kišimosi paskelbti nepaprastąją padėtį ir perimti rinkimų kontrolę federaliniu lygmeniu. Artėjant kadencijos vidurio rinkimams, abu aukščiausio rango demokratai Atstovų Rūmų ir Senato žvalgybos priežiūros komitetuose šią savaitę pranešė perspėję Ratcliffe: jeigu Trump viešai pareikš, kad CŽA pateikė jam žvalgybos informacijos apie užsienio valstybės kišimąsi į rinkimus, įstatymų leidėjai paskambins Ratcliffe ir paklaus, ar Trump sako tiesą. „Tą dieną privalote būti mums pasiekiamas, – žurnalistams sakė Konektikuto valstijai atstovaujantis Atstovų Rūmų narys Jim Himes. – Taigi, kai prezidentas tai paskelbs, atsiliepsite mobiliuoju telefonu ir informuosite mus, kas vyksta.“ Himes ir Virdžinijos senatorius Mark Warner sakė, kad Ratcliffe pažadėjo atsiliepti į jų skambutį. Net įsitraukęs į politinius ginčus, Ratcliffe sugebėjo apsaugoti CŽA nuo Trump rūstybės. Turint omenyje, kad pirmą kartą pradėjęs eiti prezidento pareigas Trump lygino žvalgybos pareigūnus su naciais, tai nemenkas pasiekimas. Ratcliffe taip pat geriau nei dauguma administracijos narių geba paaiškinti skubotus prezidento sprendimus. Pernai, kai po per televiziją parodyto kivirčo su Zelenskiu Ovaliajame kabinete Trump staiga nutraukė žvalgybos informacijos teikimą Ukrainai, Ratcliffe paaiškino, kodėl ši pauzė tikriausiai bus trumpa. „Trump kilo rimtų abejonių, ar prezidentas Zelenskis yra įsipareigojęs taikos procesui, ir jis pasakė: padarykime pauzę“, – praėjus penkioms dienoms po vadovų susitikimo Ratcliffe sakė „Fox Business“. Tai buvo diplomatiškas apibendrinimas. Trump buvo pareiškęs Zelenskiui, kad šis elgiasi nepagarbiai ir yra nedėkingas. Tačiau išvykęs iš Baltųjų rūmų Zelenskis nusiuntė Trump žinutę, kurią taip pat paskelbė socialiniuose tinkluose. Joje jis gyrė prezidento „tvirtą lyderystę“ ir patikino, kad „Ukraina pasirengusi sėsti prie derybų stalo“. „Mes iš tiesų labai vertiname tai, kiek daug Amerika padarė, kad padėtų Ukrainai išsaugoti savo suverenitetą ir nepriklausomybę“, – pareiškė Zelenskis. Trump perskaitė dalį šios žinutės bendrame abejų Kongreso rūmų posėdyje ir pavadino taikingus Zelenskio žodžius „svarbiais“. Ratcliffe sakė, kad Trump padaryta pauzė suteikė Zelenskiui laiko apsvarstyti kitą savo žingsnį. Direktorius aiškiai manė, kad Ukrainos vadovas pasielgė teisingai kreipdamasis į Trump, ir teisingai numatė, jog žvalgybos informacijos teikimas bus atnaujintas. „Manau, kad dirbsime petys į petį su Ukraina, kaip ir turime dirbti, kad atremtume ten vykdomą agresiją ir sukurtume pasaulyje palankesnes sąlygas šioms taikos deryboms judėti į priekį“, – sakė jis. Atrodė, kad CŽA direktorius patarinėja Zelenskiui per televizijos eterį – tokį būdą yra naudoję ir paties Trump patarėjai. Žinutės esmė buvo tokia: nepamiršk, su kuo turi reikalą, ir viskas gali susiklostyti palankiai. Ratcliffe galbūt ir neįtikinėja savo vadovo priimti vieną ar kitą sprendimą, tačiau moka jį perprasti.