Dėl SEB banko veiklos Rusijoje Lietuvos bankas ir Prezidentūra paaiškinimų nepateikia(4)

Lietuvos banko klausta, ar vertinta SEB grupės veiklos Rusijoje reikšmė banko priežiūrai Lietuvoje, ar tarp abiejų bankų vyko operacijos, kas kontroliuoja sankcijų laikymąsi ir kada galėtų būti taikomos priežiūros priemonės.

Į visus redakcijos klausimus atsakyta vienu sakiniu: „Jūsų prašoma informacija priskiriama priežiūros tikslais renkamai informacijai, kurios negalime atskleisti pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnį.“

Tačiau Lietuvos bankas nepaaiškino, kokius konfidencialius duomenis atskleistų nurodydamas už sankcijų kontrolę atsakingą instituciją, paaiškindamas bendras priežiūros priemonių taikymo sąlygas ir kas atsakingas už sankcijų kontrolę.

Prezidentui Gitanui Nausėdai redakcija rugsėjo 23 d. pateikė dar paprastesnius klausimus: ar jis žinojo apie banko statusą Rusijoje, kaip tai vertino, ar kalbėjosi su SEB arba atsakingomis institucijomis. Jei nežinojo – ar informaciją jam pateikė patarėjai.

Klausėme ir to, „kaip Prezidentas vertina tai, kad bankų grupė, veikianti Lietuvoje, Rusijoje tebeturi veikiantį licencijuotą banką?“ Taip pat teirautasi, ar jis ketina aiškintis apie faktinę banko veiklą ir ar mano, kad reikia atitinkamų Lietuvos arba Europos Sąjungos institucijų veiksmų.

Prezidentui pasiūlyta atsakyti raštu arba prieš kamerą – redakcijos filmavimo grupė pasirengusi atvykti į bet kurią Lietuvos vietą jam patogiu metu. Kol kas nesulaukta nei atsakymų, nei pasiūlymo susitikti.

Kol Lietuva reikalauja griežtesnių sankcijų Rusijai ir ragina Vakarų verslą iš jos trauktis, SEB grupės bankas valstybėje agresorėje tebeturi universalią licenciją. Laukiame ir paties SEB banko atsakymų – gal jis paaiškins, kodėl pasitraukimas iš Rusijos tęsiasi jau penktus metus.