Didysis A. Salamakino atradimas(29)

Birželio 26 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas padarė unikalų atradimą.

Anot jo, Seimo ratifikuota ir tuomečio prezidento Valdo Adamkaus pasirašyta Orhuso konvencija, užtikrinanti visuomenės teisę gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos, yra ne kas kita, kaip rekomendacinio pobūdžio popiergalis. Kaip, beje, ir visos kitos tarptautinės konvencijos.

„Orhuso konvencija yra rekomendacinio pobūdžio. Jūs turbūt nesuprantate, kas yra konvencija. Kiekviena konvencija yra rekomendacinio pobūdžio. Visos konvencijos rekomendacinės“, – ekspertai.eu išaiškino įstatymų kūrėjas.

Šį savo atradimą A. Salamakinas gynė su pavydėtina aistra, kurią užfiksavo ekspertai.eu operatorius:

Pakomentuoti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujančio A. Salamakino mintis ekspertai.eu paprašė teisininko, Žvėryno bendruomenės vicepirmininko Pauliaus Markevičiaus, kurio pastangomis prieš porą metų lietuviškame Orhuso konvencijos variante buvo ištaisytos šiurkščios vertimo klaidos.

„Tokios kalbos, kad Orhuso konvencija yra rekomendacinio pobūdžio, tik parodo seimūnų neišprusimą, mentalitetą ir požiūrį į įstatymus, teisingumą, taip pat ir Lietuvos žmones. Taip kalbantiems partijų statytiniams piliečių interesai rūpi tiek pat, kiek pernykštis sniegas.

Kadaise vienoje dabar jau nebeegzistuojančioje valstybėje kaimynėje buvo sumąstyta, kad valstybę gali valdyti kiekviena virėja. Parafrazuodamas pasakysiu, kad Lietuvos Seime šiandien manoma, jog kiekvienas salamakinas gali aiškinti įstatymus, neturėdamas tam būtino išprusimo. Prieš darant tokio kosminio kvailumo pareiškimus, derėtų bent išklausyti teisės kursus „žaliems“.

Orhuso konvencija, be jokios abejonės, yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ši tarptautinė sutartis, kurią ratifikavo Seimas, yra mūsų teisės dalis. Be to, ši konvencija, patvirtinta ES tarybos sprendimu ir ratifikuota visoje ES, yra ES teisyno dalis, tiesioginio taikymo ES teisės aktas.

Kad ir kokius įstatymus priimtų Seimas, visuomenė turės teisę tiesiogiai remtis šia konvencija ir kreiptis į teismus, jei joje įtvirtintos visuomenės teisės bus pažeidžiamos“, – įsitikinęs P. Markevičius.

Bet liūdniausia tai, kad A. Salamakinas ir kiti Seimo nariai, besivadovaujantys panašiomis įžvalgomis, jau rytoj balsuos dėl Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio nuostatos kelia didžiulį nerimą tiek dėl gamtos ir kultūros paveldo likimo, tiek dėl to, kad susiaurinamos visuomenės galimybės dalyvauti teritorijų planavimo procese.

*

Minėto įstatymo projekto rengimą persekiojo teisėkūros proceso keistenybės, pašiurpinusios paveldosaugininkus ir saugomų teritorijų specialistus.

Ypač įspūdingą metamorfozę patyrė 4 straipsnis „Teritorijų planavimo lygmenys”: iš jo netikėtai visiškai dingo nuostata, kad saugomų teritorijų specialieji planai ir kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai yra privalomi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmenų planavimo dokumentus.

Dar gegužės 3 d. Aplinkos ministerijos parengto projekto 4 str. 4 dalyje buvo juodu ant balto parašyta, kad minėti planai savivaldybėms yra privalomi: „Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planų , žemės gelmių naudojimo planų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentus.”

Aukščiau pabraukėme žodžius, kurių projekte neliko birželio 18 d., kai A. Salamakinas pateikė naują dokumento variantą.

Jei šis variantas būtų patvirtintas, savivaldybės savo rengiamų dokumentų neprivalėtų derinti su gamtos ir paveldo vertybių išsaugojimą užtikrinančiais planais.

Grėsmė išliktų valstybinės ir tarptautinės svarbos vertybėms, nebebūtų užtikrinta nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų apsauga – šiandien vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje įspėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė:

Tokią pat grėsmę A. Salamakino pateiktas variantas kelia ir kultūros paveldo vietovėms, įskaitant ir Vilniaus senamiestį, įtrauktą į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Paveldo vietovėse gali prasidėti nevaržomos zuokinio tipo pertvarkos – sakė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė:

Seimo narė Aurelija Stancikienė atkreipė dėmesį, kad projektas, dėl kurio netrukus balsuos Seimas, prasilenkia su Lietuvos ratifikuota Orhuso konvencija ir neužtikrina joje įtvirtintų visuomenės teisių.

Pavyzdžiui, visai nėra numatyta informuoti visuomenę apie poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir rengti viešą jo svarstymą. 33 projekto straipsnyje kalbama tik apie SPAV – strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kuriame nenumatomi konkretūs PAV aptariami dalykai.

Be to, numatyta, kad visuomenė galės supažindinti tik su jau parengtais teritorijų planavimo dokumentais (35 straipsnis), bet negalės dalyvauti pirminiame planavimo etape, svarstant plėtros pasiūlymus, kol valdžios institucijos dar nėra priėmusios jokių sprendimų – nors tokia visuomenės teisė Orhuso konvencijoje yra numatyta.

Visuomenė šiame projekte tiesiog ignoruojama – ekspertai.eu sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos Informacijos analizės tarnybos vedėjas Gediminas Jucys:

Svarstydamas įstatymo projektą, Seimo aplinkos apsaugos komitetas vieną po kito atmetinėjo pasiūlymus įtvirtinti Orhuso konvencijos nuostatas. Įdomu, kad šiame teisėkūros projekte aktyviai dalyvavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovai. Nors šie asmenys turėtų būti registruoti kaip lobistai, A. Salamakinas tokią pastabą palydėjo plačia šypsena, įvertindamas... kaip priekabiavimą.

PAPILDYTA birželio 27 d. A. Salamakino pastangos davė vaisių, žr. publikaciją ”Seimas priėmė atvirai korupcinį įstatymą”