Egipto armijos vadas: „Mes aukosime net savo kraują už egiptiečius, gindami juos nuo teroristų, radikalų ir kvailių“(5)

Tai, kas dabar vyksta Egipte, – bene svarbiausias ir „karščiausias“ politinis procesas pasaulyje. Prezidentas, jėgos struktūros ir paprasti žmonės – kas nugalės?

Ar milijonai nepatenkintųjų „naujuoju faraonu“ ir juos palaikanti armija, ar ekstremistinė Musulmonų brolija, žūtbūt norinti išlaikyti valdžioje prezidentą Mohamedą Mursį ir jo statytinius? Daug kam netikėtas buvo liepos 3-iąją šalies armijos (angliška santrumpa – SCAF) vadovo generolo Abdelio Fata al Sisi pareiškimas, kuriuo jis tartum metė pirštinę prezidentui, pranešė „Press TV“.

„Mes prisiekiame Dievu, kad aukosime net savo kraują už Egiptą ir jo žmones, kad apgintume juos nuo bet kokių teroristų, radikalų ar kvailių“, – sakė A. F. al Sisi.

Liepos 1-ąją Egipto armija davė M. Mursiui 48 valandų ultimatumą, kad būtų pasiektas kompromisas su opozicija. Armijos vadas tuomet pareiškė, kad jei ultimatumas nebus priimtas, armija elgsis „savo nuožiūra“.

Asmeninėje „Twitter“ paskyroje M. Mursis atmetė ultimatumą ir paprašė armijos, kad ji daugiau taip nesielgtų.

Tačiau susidūrimai tarp prezidento šalininkų ir oponentų tebesitęsia. Jie jau pasiglemžė apie 50 gyvybių.

M. Mursis save vadina „teisėtumo sargybiniu“ ir „ankstesnio režimo liekanas“ kaltina dėl šalyje pastarosiomis dienomis kilusios kruvinos suirutės.

Egipto opozicija kaltina M. Mursį, kad jis ignoruoja žmonių reikalavimus. Vadinamųjų sukilėlių ( Tamarod ), tiksliau, protestuotojų, parašų rinkimo kampanijos tikslas – iš valdžios nuversti M. Mursį.

Šiuo metu šalyje vykstant chaosui atsistatydino jau nemažai aukštų Egipto pareigūnų, politikų: prezidento atstovai spaudai Ehabas Fahmis ir Omaras Ameras, Ministrų kabineto atstovas spaudai Ala al Hadidis, užsienio reikalų ministras Kamelis Amras, turizmo, aplinkosaugos, komunikacijos ir teisingumo ministrai.