Eilinis Lietuvos pilietis negali gauti eilinio esto vidutinio 1082 eurų atlyginimo tik dėl kelių smulkmenų(16)

Mažiausios iš trijų Baltijos valstybės Estijos, kurioje gyvena vos 1,3 milijono gyventojų, 2016 m. valstybės biudžetas bus vos trečdaliu mažesnis nei Lietuvos, nors mūsų – beveik 3 milijonai.

Estijos masteliu, daugiau nei dvigubai didesnės Lietuvos valstybės pajamos kitąmet turėtų viršyti 19 milijardų eurų. Deja, turime vos daugiau nei 8 milijardus arba kiek daugiau nei 12 milijardų, jei skaičiuotume su „Sodros“ pajamomis, kaip daro estai.

Skaičiais Lietuvos ir Estijos biudžetai atrodo taip: ateinančių metų Estijos valstybės pajamos turėtų siekti 8,8 mlrd. eurų, išlaidos – 8,9 mlrd. eurų. Lietuva tuo tarpu į valstybės biudžetą tikisi surinkti 8 mlrd. eurų, o išleisti gerokai daugiau nei surinks – beveik 8,7 mlrd. eurų.

Estija nuo 2017 m. nusprendė mažinti mokesčius darbuotojams.

Gynybai Estija skiria daugiau negu 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), skiriamus gynybai.

Minimali mėnesio alga (MMA) Estijoje siekia 390 eurų, nuo 2016-ųjų ji augs iki 430 eurų, o nuo 2017-ųjų – iki 470 eurų. Dar po dvejų metų 2019-iais ji turėtų siekti visus 800 eurų.

Eilinis Estijos pilietis gyvena geriau, gaudamas beveik 40 proc. didesnį oficialų vidutinį atlyginimą – 1082 eurus, tuo tarpu Lietuvoje ši suma siekia 714 eurų.

Šiuo atveju mes nesame Estija ir negyvename šalia gerokai turtingesnės Suomijos ir švedai neplaukia keltais į Klaipėdą, kad linksmai praleistų savaitgalį ir įsigytų pigesnių alkoholinių gėrimų bei cigarečių. Mūsų kaimynai – Baltarusija ir Rusija, kur akcizai mažesni nuo penkių iki dešimties kartų. Tad kainų skirtumas – itin reikšmingas.

„Austrijos ekspertas Friedrichas Schneideris neseniai suskaičiavo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro beveik 26 proc. nuo BVP. O tai visi 9 mlrd. eurų! Arba beveik keturių „Maximos“ prekybos tinklų metinės apyvartos. Arba visas Lietuvos 2016 metų valstybės biudžetas“, – stebisi Raimundas Markauskas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys.

Tuo pat metu politikas siūlo išeitį – „norėdami kitąmet surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą, turime išdrįsti sumažinti mokesčius.“

„Tai turėjome padaryti net ne vakar, o užvakar, nes geriausias būdas mažinti šešėlį – didinti legalias žmonių pajamas ir ugdyti pilietinį sąmoningumą“, – teigia darbietis.

Politiko siūlymai tikrai geri – mažinti mokesčius, ugdyti pilietinį sąmoningumą, didinti legalias žmonių pajamas. Dar būtų galima pridėti – ženkliai mažinti mokesčius, dar stipriau ugdyti, siekti bendrojo gėrio...

Labai apmaudu tik vienas dalykas – mūsų besistebintys ir niekaip galų nesuvedantys politikai, kalbėdami apie Lietuvos ir Estijos gerbūvį, pamiršta, kad Estijoje prieš bet kokias smulkaus pobūdžio reformas buvo sutvarkyta teisinė sistema. Tuojau po nepriklausomybės paskelbimo estai sugebėjo išmėžti savo sovietinio tvaiko arklides ir sukurti demokratinę teisėtvarkos sistemą, kurioje šalia teismų ir prokurorų veikia ir nepriklausoma Teisingumo kanclerio institucija.

Į ją gali kreiptis ne tik Seimo nariai, verslininkai ar pinigingas visuomenės elitas, bet ir eilinis pilietis. Ir jam bus atsakyta nedelsiant.

Jei estas suabejotų įstatymo teisėtumu, įtartų, kad politikai korumpuoti, jei norėtų tiesiog raštu ar vien tik žodžiu išdėstyti valstybės negeroves – Estijoje tai įmanoma. Teisingumo kancleris yra įsipareigojęs viską sukontroliuoti ir pasiekti teisingumo.

Tad kol neįgyvendinsime teisinės reformos Lietuvoje, galime prigalvoti ko tik norime – jokie pagražinimai, pagerinimai, patobulinimai, padidinimai realiame gyvenime neveiks. Tad ar verta verstis per galvą ir bet kurioje mūsų gyvenimo srityje keisti senus įstatymus ar kurti naujus, jei niekas negali garantuoti, kad jie neprieštarauja vieni kitiems, kad jais nekenkiama piliečiams ar visai valstybės gerovei.

Lygiai taip pat būtų gerai turėti padorų nacionalinį televizijos ir radijo transliuotoją, kuriame turėtų galimybę ir nebijotų nuomones reikšti ne tik skirtingų pažiūrų politikai, bet ir visuomenės atstovai, įvairių sričių specialistai, kuriuos be savojo propagandinio filtro įsileistų demokratinė valstybės žiniasklaida. Nes vėlgi – galime apie ką tik norime sekti pačias gražiausias pasakas, tačiau kol žmogui nebus sudaryta galimybė pasirinkti iš keleto nuomonių ir argumentų, tol ir gyvensime radikalioje vieno sukirpimo valstybėje, persekiojančioje savo pilečius už primesto standarto nesilaikymą.

Tad tiesą sakant, jei Lietuva išlįstų per mafijinės valdžios-prokuratūros ir patriotystės šviesa spinduliuojančio žydrojo ekrano skylutę, mes galėtume nors ir rytoj gauti minimalų 800 eurų atlyginimą.

Gal nuo to ir pradėkime. Ir pilietinis sąmoningumas šoktels kaip kalėdinis pyragas ant mielių.

Naujausi

Seutos krizė slopsta, tačiau mieste liko tūkstančiai migrantųPasaulis · 2026-08-03Naujas anekdotas: „mūsų kare“ iš priešo pasigesta atsiprašymoKaras ir taika · 2026-08-03Nausėda visą savaitę dirbs Lietuvai iš MadeirosPolitika · 2026-08-03Seuta tapo perspėjimu visai Europai: Vokietija reikalauja užverti išorinių sienų spragasPasaulis · 2026-08-03