2013 m. ekonomikos Nobelio premijos laureatas prof. Robertas Jamesas Shilleris (gim. 1946 m.) pareiškė, kad kriptovaliuta bitkoinas – muilo burbulas, afera, pranešė RT.

R. J. Shilleris vadinamas vienu iš 100 įtakingiausių pasaulio ekonomistų.

„Esu nustebęs, kodėl žmonės taip žavisi bitkoinu, ir visada savo studentams sakau: ne, tai ne tokia jau gera idėja“, – teigė R. J. Shilleris.

Pastaraisiais metais bitkoinas tapo ypač populiarus. Netikra valiuta atsiskaityti už mokslus galima Jungtinės Karalystės ir Kipro universitetuose, lošti dviejuose Las Vegaso kazino.

Per 2013-uosius bitkoino vertė išaugo 6 200 proc., dabar vienas bitkoinas vertas 950 JAV dolerių.

Pasak R. J. Shillerio, toks šuolis yra logiškai paaiškinamas žmogiškuoju smalsumu.

Naujausi

Rusijos raketų skeveldros – Lietuvos ambasados kieme: šito nepaliksimeKaras ir taika · 2026-08-01Medininkų žudynės ir Landsbergio nusivylimas: kas buvo užsakovas?Politika · 2026-08-01Landsbergis: vieni abejingai dairosi, užsiima savo versliukais ir šaiposi iš tėvynės, o kiti tebėra sargybojeNuomonės · 2026-08-01Ukraina laimi – V. Zelenskis paskelbė naujus karo nuostolių skaičiusPasaulis · 2026-08-01

Komentarai (3)

Rikiuoti
Stasys2014-01-26 00:06

Bitkoinas skiriasi nuo dekretinių pinigų tuo, kad bitkoinų emisija vyksta pagal iš anksto nustatytas taisykles ir yra griežtai ribota (bent jau taip teigia jo kūrėjai). Todėl bitkoinų rinkoje, nepriklausomai nuo jų paklausos, yra ribotas kiekis. Tuo tarpu dekretinių pinigų emisija yra "laisva" - jų išleidžia tiek, kiek reikia valstybei (atsižvelgiant į BVP, kad nebūtų per didelė infliacija). Tokiu būdų bitkoinui (panašiai ir auksui) yra galimas paklausos perteklius, tuo tarpu dolerių ar eurų atspausdina tiek, kad jo netrūktų, t. y. kad nesusidarytų paklausos pertekliaus ir nebūtų burbulo. Paties burbulo esmė dar mažai kam žinoma. Jis siejamas su gamtos reiškiniu (ne tik ekonominiu), kai uždaroje erdvėje didėjant prisotinimui produktyvumas ne mažėja, bet auga. Ekonomikoje tai būtų investavimas uždarose rinkose (bitkoinų, retų prekių (pav. deimantų), unikalių meno kūrinių, galiausiai NT ir kt. ). Jei į tokias rinkas per daug investuojama, jos ima kaisti, susidaro burbulas. Jei investavimas neatlėgsta - burbulas sprogsta. Gauname perprodukciją - nekilnojamojo turto perteklių, bitkoinų ar aukso kainų smukimą ir t. t. Kitaip tariant - krizė!

Vytautas Paulikas2014-01-24 23:01

Stasio komentaras yra teisingas: ne tik bitkoinas, bet ir auksas kuria burbulus. Noriu išplėsti burbulų sąvoką. Ar gerbiamas Nobelio premijos laureatas galėtų paaiškinti, kodėl niekuo nepadengtų valiutų kursai nėra vadinami burbulais? Ar tik dėl to, kad yra globalūs valiutų kursų valdymo modeliai? Tai gal kas nors galėtų man paaiškinti, kuo skiriasi bitkoinas nuo JAV dolerio ar bet kurios kitos pasaulinės valiutos?

Stasys2014-01-24 21:59

Šileris beveik teisus - bitkoinas lengvai kuria burbulus, bet ne dėl "žmogiškojo smalsumo" (nors jis irgi būtinas, bet yra antraeilis dalykas), o dėl to, kad bitkoinas turi uždarą (pakankamai griežtai apribotą) rinką. Gaila, bet Šilerio dar nepasiekė naujausia burbulų (krizių) teorija. Pagal ją tiek bitkoinas, tiek ir pats auksas dėl jų riboto kiekio, kuria burbulaus ir dėl to pinigų vaidmenį (ypač vertės mato vaidmenį) atlieka prastai.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi