Estija keičia karo planą – pagrindinės pajėgos stumiamos arčiau Rusijos sienos

Estija pertvarko savo gynybos strategiją ir pereina prie vadinamosios aktyvios gynybos. Pagal naują modelį pagrindiniai koviniai daliniai bus nuolat laikomi arčiau Rusijos sienos, kad galimos atakos atveju priešas būtų stabdomas iš karto, o ne atsitraukus į šalies gilumą.

Estija keičia karo planą – pagrindinės pajėgos stumiamos arčiau Rusijos sienos

Estijos kariuomenės planuose numatyta prireikus smogti ir taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje. Tam sparčiai stiprinami tolimojo nuotolio pajėgumai – jau naudojamos amerikietiškos HIMARS sistemos, perkamos papildomos Pietų Korėjos „Chunmoo“ raketų sistemos. 2026 m. Estija gynybai skiria 2,4 mlrd. eurų, arba 5,4 proc. BVP. Daugiau kaip pusė biudžeto tenka ginkluotės pirkimams ir amunicijai. Estijos karinė vadovybė neskelbia mananti, kad Rusija artimiausiu metu pradės plataus masto karą su NATO. Tačiau Taline baiminamasi riboto išpuolio, kuriuo Maskva galėtų mėginti patikrinti Aljanso vienybę. Todėl nauja gynybos logika paprasta – ne laukti, kol karas ateis į šalies gilumą, o pasitikti jį prie sienos ir, prireikus, smogti už jos.