Euro zonos skola 2028 metais gali pasiekti 91,3 proc. BVP
Europos Komisija (EK) pagerino šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę iki 1,2 proc., tačiau numato blogėjančią valstybių finansų padėtį.

Paskelbtais skaičiavimais, euro zonos valdžios sektoriaus skola nuo 89,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet išaugs iki 91,3 proc. 2028 metais. Visos Europos Sąjungos valdžios sektoriaus deficitas per šį laikotarpį padidės nuo 3,6 iki 3,8 proc. BVP. EK tai sieja su didėjančiomis gynybos išlaidomis, palūkanomis ir pagalba gyventojams bei verslui dėl brangios energijos. ES išlaidos palūkanoms turėtų padidėti nuo 1,9 proc. BVP 2025 metais iki 2,4 proc. 2028 metais. Finansinį spaudimą Europai didino ir karo Ukrainoje pasekmės bei ekonominių ryšių su Rusija ribojimas. Europos Centrinis Bankas (ECB) pažymėjo, kad sankcijos Rusijos energetikai ir tiekimo sutrikimų baimė veikė energijos kainas, o susitarimas dėl rusiškos naftos embargo prisidėjo prie naftos brangimo. ECB vertinimu, didžioji dalis 2022 m. dėl karo įvestų paramos priemonių buvo finansuojama skolintais pinigais. Prie energijos krizės prisidėjo ir Rusijos sumažintas dujų tiekimas. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, vamzdynais tiekiamų rusiškų dujų srautai į Europą smuko jau 2021 m. pabaigoje. Kokia prognozuojamo skolos padidėjimo dalis tenka būtent sankcijoms ar paramai Ukrainai, EK dokumente neapskaičiuota. Naujausią energijos kainų šuolį Komisija sieja su karu Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusiu energijos tiekimu.