Europa labai nori prie derybų stalo: be mūsų dėl mūsų saugumo nesitarkite

Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos Ukrainą remiančios labai „Norinčiųjų koalicijos“ šalys labai aiškiai parodė, kad būsimose Rusijos ir Ukrainos taikos derybose nenori likti už durų.

Liepos 13 d. Paryžiuje paskelbtame oficialiame pareiškime koalicija paragino atnaujinti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas, tačiau iš karto pridėjo svarbią sąlygą – jose turi aktyviai dalyvauti JAV ir Europa. Derybų dėl paliaubų pradžios tašku siūloma laikyti dabartinę fronto liniją. Toliau europiečiai savo pageidavimą suformulavo dar tiesiau: „Jokios taikos be Ukrainos“, o jokie susitarimai dėl Europos interesų ir saugumo negali būti derinami be europiečių. Jei derybose būtų sprendžiami su ES ar NATO susiję klausimai, tam turėtų pritarti ES valstybės ir NATO sąjungininkės. Taigi signalas Vašingtonui ir Maskvai gana nedviprasmiškas: Europa ne tik remia Ukrainos dalyvavimą, bet ir pati labai nori turėti vietą prie būsimo derybų stalo. Oficialiai, žinoma, nerašoma, kad europiečiai nerimauja, jog jų gali neįleisti. Tačiau atkaklus priminimas, kad be Europos negalima spręsti Europos saugumo klausimų, rodo, jog perspektyva likti stebėtojais jiems nėra maloni. Lietuva taip pat nori būti šiame procese. Oficialioje Vyriausybės veiklos ataskaitoje nurodoma, kad šalis aktyviai įsitraukė į „Norinčiųjų koalicijos“ veiklą ir telkė tarptautinę paramą Ukrainos derybinėms pozicijoms stiprinti. Ir savo norą būti svarbia Europos saugumo politikos dalyve Lietuva paremia pinigais. 2026 m. Rusijos atgrasymui skirta 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP – rekordinė suma Lietuvos istorijoje. Karo reikmėms Lietuvoje tenka beveik 14 proc. valstybės biudžeto išlaidų – ir tai dar neįskaičiuojant ES lėšų bei papildomai pasiskolintų pinigų. Tad ir Lietuva prie būsimo derybų stalo nori būti ne tik klausytoja. Investicija į teisę kalbėti – taip pat nemenka.