Europa vėl perspėja apie didžiulę Rusijos grėsmę rinkimams

Spalio 12 d. Ispanijos dienraštis „El País“ pranešė, kad Europos Sąjungos institucijos ypač susirūpinusios prasidedančiu intensyviu rinkimų laikotarpiu.

2027 metais rinkimai vyks Prancūzijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir kitose Europos valstybėse. Lietuvoje taip pat numatyti savivaldos rinkimai.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas anksčiau perspėjo apie Rusijai priskiriamas destabilizuojančias operacijas. Europos Komisija rengia bendras reagavimo priemones, o valstybės stiprina informacinių sistemų apsaugą.

Tačiau nuolatiniai perspėjimai kelia ir kitą klausimą: kiek ankstesnių įtarimų dėl Rusijos kišimosi į rinkimus buvo patvirtinti konkrečiais įrodymais?

Vienas išsamiausiai ištirtų atvejų – 2016 metų JAV prezidento rinkimai.

JAV Senato Žvalgybos komitetas nustatė, kad su Rusijos valdžia susiję programišiai mėgino patekti į rinkimų infrastruktūrą ir kai kuriais atvejais pasiekė rinkėjų registravimo sistemas.

Tačiau komitetas taip pat konstatavo neradęs įrodymų, kad būtų pakeisti rinkėjų balsai ar manipuliuota balsavimo aparatais.

JAV žvalgybos institucijos apskritai nevertino, kiek Rusijos informacinės operacijos galėjo paveikti galutinį rinkimų rezultatą.

Tai reiškia, kad kišimosi bandymai buvo dokumentuoti, tačiau teiginys, jog Rusija nulėmė rinkimų baigtį, nėra įrodytas.

Kita vertus, Prancūzijos valstybinė institucija VIGINUM 2025 metais paskelbė tyrimą apie 77 Rusijai priskiriamas informacines operacijas, vykdytas nuo 2023 metų.

Tyrėjai nustatė ir konkrečius bandymus paveikti 2024 metų Europos Parlamento bei Prancūzijos parlamento rinkimų informacinę aplinką.

Buvo skelbiama, kad Rusijos kišimosi į rinkimus įrodymų yra, teigiama, esą buvo bandymai skleisti klaidinančią informaciją, tačiau kaip tai keitė rinkimų rezultatus faktų pateikta nebuvo.

Lietuvos institucijos nuolat perspėja apie didžiulę Rusijos grėsmę rinkimams, galimas kibernetines atakas, dezinformaciją ir bandymus sutrikdyti demokratinius procesus.

Tačiau kai ateina laikas įvertinti, kas iš tikrųjų įvyko, vaizdas neretai būna gerokai ramesnis.

Štai 2024 m. gegužės 13 d. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), įvertinęs prezidento rinkimų savaitgalį, oficialiai paskelbė, kad su rinkimų procesu susijusių kibernetinių incidentų neužfiksuota.

NKSC kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija stebėjo rinkimų informacines sistemas ir kandidatų interneto svetaines. Buvo nustatyti keli nereikšmingi incidentai, tačiau nė vienas jų nebuvo susijęs su rinkimais.

Taigi prieš rinkimus daug kalbėta apie galimas grėsmes, o per patį balsavimą su rinkimais susijusių kibernetinių išpuolių neužfiksuota.

Žinoma, vienų rinkimų rezultatai nepaneigia galimų grėsmių ateityje. Tačiau šis pavyzdys rodo, kad garsūs perspėjimai ir realiai nustatyti incidentai yra du skirtingi dalykai. Todėl visuomenei būtų naudinga žinoti ne tik tai, kas galėtų nutikti, bet ir kiek anksčiau skelbtų grėsmių iš tikrųjų pasitvirtino.

2025 metų lapkritį Europos Komisija pristatė Europos demokratijos skydą – dar vieną priemonių rinkinį demokratijai ir rinkimams nuo Rusijos gelbėti.

Numatoma dar aktyviau kovoti su priešo dezinformacija, stiprinti institucijų bendradarbiavimą, didinti rinkimų sistemų atsparumą ir imtis papildomų apsaugos priemonių.

Grėsmės skelbiamos nuolat, perspėjimai vis grėsmingesni, kuriamos naujos programos, mechanizmai ir strategijos. Tačiau gerokai rečiau visuomenei paaiškinama, kas iš tikrųjų įvyko ir ką konkrečiai pavyko užkardyti.

Rusijos bandymų kištis į Vakarų valstybių politinius procesus yra dokumentuota. Tačiau įrodytas bandymas kištis ir įrodytas rinkimų rezultatų pakeitimas – visiškai skirtingi dalykai.

Tačiau kiek visa ši kova kainuoja mokesčių mokėtojams, bendros viešai paskelbtos sumos nėra. Dar 2025 m. lapkričio 17 d. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas LRT eteryje kalbėjo apie būtinybę suskaičiuoti valstybės tam skiriamas lėšas ir svarstė papildomą finansavimą. Praėjo beveik metai. Tačiau iki šiol neteko girdėti, ar žadėtas skaičiavimas atliktas, kokia bendra suma nustatyta ir kokius konkrečius rezultatus už šiuos pinigus gauna visuomenė.

Be tų minėtų 11 valstybės institucijų, papildomai iš viešųjų lėšų finansuojamos įvairios programos, tyrimai, informacinės kampanijos, nevyriausybinės organizacijos ir specializuoti projektai.

Taigi kovai su dezinformacija sukurta ištisa institucijų, programų ir finansavimo sistema. Tačiau visuomenei būtų ne mažiau svarbu sužinoti, kiek visa tai kainuoja ir kokių konkrečių rezultatų duoda.

Todėl būtų pats laikas Europos ir Lietuvos institucijoms šalia įspūdingų perspėjimų pateikti ne mažiau įspūdingą ataskaitą: kiek išpuolių iš tikrųjų įvyko, kiek jų organizatorių nustatyta, kokia konkreti žala padaryta, kiek anksčiau skelbtų grėsmių pasitvirtino ir, svarbiausia, kiek mokesčių mokėtojų pinigų išleista kovai su tomis grėsmėmis bei kokie išmatuojami rezultatai pasiekti.

Vaizdas paprastas: Rusijos grėsme galima gąsdinti be pabaigos, jos vardu kurti naujas programas, steigti institucijas ir reikalauti vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. Kiek visa tai kainuoja, visuomenei net nesugebama pasakyti. O kai reikia parodyti konkrečius išpuolius, įrodymus ir pasiektus rezultatus, prasideda kalbos apie dar baisesnes grėsmes. Pinigų reikia čia ir dabar, o už juos atsiskaityti, regis, galima niekada.

Šaltinis: elpais.com, intelligence.senate.gov, intelligence.senate.gov, diplomatie.gouv.fr, nksc.lt, consilium.europa.eu