Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Europos Komisija tikisi konkrečių teisinių pokyčių, o Kijevas patvirtino naują strategiją, tačiau svarbiausių įstatymų nepriėmė.
Spalio 12 d. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis pasirašė dekretą Nr. 1038/2026, kuriuo patvirtino naują Nacionalinę žmogaus teisių strategiją.
Dokumente LGBTIQ+ asmenų teisių apsauga išskirta kaip atskiras valstybės politikos tikslas.
Numatyta kovoti su diskriminacija, neapykantos kalba ir nusikaltimais dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Taip pat žadama stiprinti teisėsaugos institucijų darbą ir gerinti nukentėjusių asmenų teisinę apsaugą.
Ukrainos vyriausybė per šešis mėnesius turi parengti 2027–2029 metų veiksmų planą.
Tačiau prezidento dekretas savaime nepakeičia įstatymų.
Svarbiausias klausimas – tos pačios lyties porų teisinis pripažinimas – tebėra neišspręstas.
Dar 2023 metų kovo 13 d. Ukrainos parlamente įregistruotas įstatymo projektas Nr. 9103 dėl registruotos partnerystės.
Juo numatyta leisti tos pačios ir skirtingų lyčių poroms oficialiai registruoti santykius, suteikiant partneriams tam tikras paveldėjimo, turto, socialines ir kitas teises.
Tačiau per daugiau kaip trejus metus įstatymas nepriimtas.
Nepriimtas ir 2024 metais pateiktas susijęs projektas Nr. 12252, kuriuo numatyta pakeisti kitus teisės aktus.
2025 metų rugpjūtį įregistruotas projektas Nr. 13597, skirtas sustiprinti kovą su diskriminacija bei neapykantos nusikaltimais, taip pat nėra tapęs įstatymu.
Taigi trys svarbūs teisėkūros projektai egzistuoja, tačiau esminiai teisiniai pokyčiai neįgyvendinti.
Europos institucijos konstatuoja trūkumus
Spalio 21 d. Europos Tarybos Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) paskelbė naują Ukrainos vertinimą.
Dokumente pripažįstama tam tikra pažanga, tačiau kartu nurodomos rimtos problemos.
Komisijos vertinimu, LGBTIQ+ asmenys Ukrainoje tebėra diskriminacijos ir neapykantos kalbos taikiniai. Dalis neapykantos nusikaltimų netinkamai klasifikuojami, todėl nėra tinkamai tiriami.
Nurodoma problemų sveikatos priežiūros sistemoje, ypač translyčių asmenų atžvilgiu.
Taip pat užfiksuota pranešimų apie galimai diskriminacinį kai kurių policijos, pasienio ir kariuomenės pareigūnų elgesį.
Komisija paragino Ukrainą stiprinti nediskriminavimo ir neapykantos nusikaltimų teisinį reguliavimą.
Svarbu tai, kad ECRI yra Europos Tarybos, o ne Europos Sąjungos institucija. Jos ataskaita nėra sprendimas dėl Ukrainos priėmimo į ES.
Tačiau pačios Europos Komisijos Ukrainos pažangos vertinime taip pat pažymėta, kad registruotos partnerystės teisinio reguliavimo klausimas tebėra neišspręstas.
Europos Sąjungos reikalavimai ir Ukrainos rezultatas
Europos Žmogaus Teisių Teismas dar 2023 metais byloje „Maymulakhin ir Markiv prieš Ukrainą“ konstatavo, kad valstybė neužtikrina tinkamo tos pačios lyties porų santykių teisinio pripažinimo ir apsaugos.
Ukraina privalo įgyvendinti šį sprendimą.
Tačiau tai nereiškia besąlygiško reikalavimo įteisinti tos pačios lyties santuokas. Teisinę apsaugą galima užtikrinti ir registruotos partnerystės institutu.
Europos Komisija šiuos klausimus vertina platesniame žmogaus teisių, nediskriminavimo ir teisinės valstybės reformų kontekste.
Taigi padėtis gana aiški.
V. Zelenskis patvirtino strategiją. Vyriausybė įpareigota rengti veiksmų planą. Parlamentui pateikti įstatymų projektai.
Tačiau tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo įstatymo nėra, o pagrindinės kovos su diskriminacija reformos nebaigtos.
Kol kas šioje srityje Ukrainos politiniai įsipareigojimai gerokai lenkia priimtus teisės aktus.
Kijevas deklaruoja siekį tapti Europos Sąjungos šeimos nariu, tačiau vien deklaracijų narystės reikalavimams įgyvendinti nepakanka.
Ukraina jau patvirtino, kad žino, kokių reformų iš jos tikimasi. Dabar lieka jas įgyvendinti. Po daugiau kaip trejų metų partnerystės įstatymo svarstymo Europos Sąjungai pateikti dar vieną strategiją yra gerokai paprasčiau negu priimti patį įstatymą.
Šaltinis: president.gov.ua, itd.rada.gov.ua, eur-lex.europa.eu, coe.int, lgbti-consortium.org.ua
Komentarai
Komentarų dar nėra.