Finansų ministerija apie premjero skelbtus karpymus: institucijos prašė papildomų pinigų, Vyriausybė dalį prašymų atmetė

2026 m. spalio 8 d., pristatydamas kitų metų biudžeto prioritetus, premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad teko atlikti „karpymų už 1,5 mlrd. eurų“. Šią sumą jis minėjo aiškindamas, kaip mažintas rengiamo biudžeto deficitas. Tačiau atsisakyti papildomo finansavimo prašymo ir sumažinti jau skiriamą finansavimą – skirtingi sprendimai, kurių pasekmes gyventojams svarbu suprasti.

„Ekspertai.eu“ prašė finansų ministro Taurimo Valio išvardyti, kokioms reikmėms ir kiek sumažintos prašytos sumos, sudarančios premjero minėtus 1,5 mlrd. eurų. Paprašėme ir palyginimo: kiek kiekvienai šių reikmių skirta 2026 m. ir kiek numatyta 2027 m. biudžeto projekte. Ministras paaiškino, kad premjeras kalbėjo apie pirminį biudžeto rengimo etapą. Tuomet svarstyti visi institucijų pateikti poreikiai, spręsta, kurių papildomų išlaidų atsisakyti ir ką privaloma finansuoti pagal jau prisiimtus valstybės įsipareigojimus. Atrinkti prioritetai buvo pristatyti teikiant projektą Seimui. „Likę institucijų poreikiai nebuvo tenkinami, nesant pakankamai finansinių resursų biudžete“, – nurodoma atsakyme. Konkrečių reikmių ir sumų ministerija neišvardijo, metinio finansavimo palyginimo nepateikė, todėl neįmanoma atskirti, kur sumažintos išlaidos, o kur tik atsisakyta jas padidinti. Juolab negalima įvertinti, ar atsisakyta nebūtinų pirkinių, ar gyventojams reikalingų paslaugų ir darbų. Biudžetą tuo metu jau rengiamasi koreguoti. 2026 m. lapkričio 12 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pranešė, kad Finansų ministerija per dvi savaites turi pateikti pakoreguotą projektą ir parodyti, kaip ketinama grįžti prie tvaresnių viešųjų finansų. Valstybės kontrolė nurodo, kad Vyriausybė turėtų patikslinti projektą pagal fiskalinės drausmės taisyklę arba pagrįsti, kodėl jos nesilaiko. Jos vertinimu, paaiškinime turėtų būti numatytos konkrečios priemonės ir terminai nukrypimui mažinti. Valstybės kontrolės prognozėmis, 2029 m. valdžios sektoriaus deficitas gali priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – prie 60 proc. BVP ribos.