Finansų ministerija skelbia visiškai įgyvendinusi „Naujos kartos Lietuvos“ planą

Finansų ministerija paskelbė, kad visi 197 plano rodikliai pasiekti 100 procentų. Ministras Taurimas Valys planą pavadino „neabejotina Lietuvos sėkmės istorija“, teigdamas, kad nauda tenka kiekvienam šalies gyventojui. „Ekspertai.eu“ domėjosi, kaip šis rezultatas apskaičiuotas keičiant planą ir kokiais poveikio vertinimais pagrįsta skelbiama nauda.

Šie 197 rodikliai apima labai skirtingus įsipareigojimus: nuo įstatymo įsigaliojimo iki atnaujintų ligoninių skaičiaus ar įrengtų elektros kaupiklių galios. Juos galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:

• Sveikatos apsauga: ligoninių ir jų skyrių atnaujinimas, ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra, sveikatos duomenų naudojimas.
• Energetika, transportas ir aplinka: elektros gamybos bei kaupimo pajėgumai, elektriniai autobusai, įkrovimo infrastruktūra, renovuotų daugiabučių plotas, atkurtos šlapynės.
• Skaitmeninimas: elektroninės viešosios paslaugos, spartusis internetas, valstybės duomenų sistemų pertvarka ir kibernetinis saugumas.
• Švietimas: pagalba mokykloms, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, suaugusiųjų mokymas, profesinis orientavimas ir pameistrystė.
• Mokslas ir verslas: aukštojo mokslo finansavimo pakeitimai, mokslinių tyrimų projektai, investicijos į startuolius ir naujas technologijas.
• Mokesčiai ir valstybės valdymas: mokesčių lengvatų peržiūra, biudžeto planavimo pakeitimai, mokesčių administravimo sistemos ir valstybės darbuotojų mokymai.
• Socialinė apsauga ir užimtumas: išmokų ir pensijų indeksavimo pakeitimai, nedarbo draudimo aprėptis, pagalba įsidarbinti.

Atsakyme redakcijai ministerija nurodė, kad visus rodiklius laiko pasiektais, įskaitant vieną, kurį Europos Komisija (EK) įvertino kaip įvykdytą tik iš dalies. Tai įsipareigojimas pateikti Seimui analize pagrįstus pasiūlymus atsisakyti mokesčių lengvatų ar specialių apmokestinimo režimų. Pasak ministerijos, EK jo įvykdymą pripažino 50 procentų. Kaip toks įvertinimas dera su viešu teiginiu, kad visi rodikliai pasiekti šimtu procentų, nepaaiškinta.

Dar 68 rodikliai pateikti su paskutiniu mokėjimo prašymu. Nė vieno jų įvykdymo Komisija dar nepatvirtino, preliminaraus sprendimo laukiama šių metų lapkritį. Taigi dalį paskelbtos sėkmės kol kas sudaro pačios ministerijos vertinimas, kurį EK dar turės patikrinti.

Be to, atsiskaitoma pagal tuo metu galiojančią plano redakciją. Ministerijos redakcijai pridėtoje lentelėje iš 191 pradinio rodiklio 162 pažymėti kaip galiojantys, 29 – kaip panaikinti. Galutiniame plane taip pat yra 35 nauji rodikliai. Ministerija paaiškina, kad dalis ankstesnių rodiklių buvo sujungti ar perkelti, todėl žyma „panaikintas“ nebūtinai reiškia atsisakytą įsipareigojimą.

Tačiau lentelėje nėra mūsų prašyto pradinių ir galutinių įsipareigojimų palyginimo. To siūloma ieškoti patiems skirtingose plano redakcijose. Būtent toks palyginimas leistų įvertinti, kiek pradinių įsipareigojimų įvykdyta, o kiek jų pakeista siekiant užbaigti planą.

Kad keitėsi ne vien rodiklių numeriai, rodo ir vieša informacija. Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetas 2026 m. birželį pranešė, kad dalis lėšų perskirstyta atsisakius arba pakeitus didesnės rizikos projektus. Vadinasi, pradinių ir galutinių įsipareigojimų palyginimas leistų įvertinti ir tai, kokių suplanuotų darbų gyventojai nebesulauks arba sulauks kitokia apimtimi.

Jau atliktų poveikio vertinimų, pagrindžiančių naudą kiekvienam gyventojui, ministerija nepateikė, nors redakcija to ir prašė. Nurodyta, kad EK vertinimą atliks 2028 metų pabaigoje. Taigi verdikto, kiek šios investicijos pagerino paslaugų prieinamumą ir žmonių gyvenimo sąlygas, dar teks šiek tiek palaukti.

Tikėkimės, kad milijardinės investicijos pateisins ministro pasitikėjimą. Vis dėlto naudą kiekvienam gyventojui skelbiant jau pasiektu rezultatu, reikėtų pateikti ir tai pagrindžiančius duomenis.