Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
„Financial Times“ paskelbė tyrimą apie iki šiol viešai nežinomą programą, pagal kurią Rusijos specialistai nuo 2023 m. padeda Iranui kurti naujos klasės viršgarsines sparnuotąsias raketas.
Tyrimas paremtas nutekintu Rusijos institucijų susirašinėjimu, kelionių duomenimis ir karinių patentų analize. Programa žymima kodu C430L, o jos tikslas – perduoti Iranui tiesiasrovių reaktyvinių variklių technologiją.
Tokie varikliai leistų raketoms skristi kelis kartus greičiau už garsą ir apsunkintų jų perėmimą. Vienais svarbiausių galimų taikinių laikomi JAV kariniai laivai, įskaitant lėktuvnešius Persijos įlankos regione.
FT duomenimis, programa tęsėsi ir 2026 m. Su ja siejamos Rusijos valstybinė ginklų eksporto bendrovė „Rosoboronexport“ ir raketų gamintoja NPO „Mašinostrojenija“.
Iranas jau išbandė tiesiasrovio reaktyvinio variklio sistemą, tačiau įrodymų, kad pagal šią programą sukurta raketa jau naudojama kovinėmis sąlygomis, nėra.
Susidaro aiški karinių technologijų mainų grandinė: Iranas Rusijai perdavė dronų technologijas karui Ukrainoje, o Rusija dabar, FT duomenimis, padeda Iranui kurti gerokai pažangesnes raketas.
Lietuvai ši istorija turi ir tiesioginį politinį kontekstą.
2026 m. liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Ankaroje lietuvos lyderis Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie JAV ir Irano karą, pareiškė: „Man visiškai aišku, kad tai yra ir mūsų konfliktas, mūsų karas.“ Jis pabrėžė, kad Lietuva solidarizuojasi su Jungtinėmis Valstijomis ir turi išlikti vieninga, jeigu tikisi tokio paties JAV solidarumo.
Taigi karinis ratas plečiasi: Iranas padeda Rusijai kare Ukrainoje, Rusija padeda Iranui stiprinti raketinį arsenalą kare su JAV, o Lietuvos prezidentas JAV ir Irano konfliktą jau yra pavadinęs „mūsų karu“. Lietuva ir čia demonstruoja ryškią politinę lyderystę – nelaukia nuošalyje, aiškiai įvardija savo pusę ir solidarumą su strateginiais sąjungininkais. Tiesa, kol kas nė į vieną iš šių karų Lietuva tiesiogiai savo karinėmis pajėgomis nėra įsitraukusi.
Oficialaus Rusijos ar Irano patvirtinimo apie C430L programą nėra. Tai „Financial Times“ žurnalistinis tyrimas.
Šaltinis: ft.com
Komentarai
Komentarų dar nėra.