Generalinio prokuroro D. Valio kalba Seime (Papildyta Seimo narių individualiais balsavimo rezultatais)(44)

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai,

vykdydamas Seimo statutą ir vadovaudamasis Prokuratūros įstatymu, teikiu Jums 2012 metų Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos ataskaitą.

Apžvelgsiu ją pristatydamas pagrindinius rezultatus prioritetinėse veiklos srityse, kurias prokuratūrai nustatė Lietuvos Respublikos Seimas, juos lėmusius veiksnius bei veiklos perspektyvas.

2012 metais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau kaip 82 tūkstančiai nusikalstamų veikų. Tai 4 procentais daugiau nei prieš metus.

Šioje statistikoje pirmą kartą privalomai buvo fiksuojami ir smurto artimoje aplinkoje atvejai, kurie sudarė apie 7 procentus, tad visų kitų nusikalstamų veikų pernai buvo užregistruota trimis procentais mažiau.

Noriu pažymėti, kad 2012 metų nusikalstamumo statistikoje daugiau užregistruota latentinių nusikalstamų veikų, t. y. tų, kurios vyksta nepastebimai ir į oficialią statistiką patenka tik tyrėjų ir prokurorų pastangų dėka.

Ataskaitiniais metais prokuratūrai pavestas užduotis dėl baudžiamojo persekiojimo Seimo nustatytose prioritetinėse veiklos srityse įgyvendinome visiškai bei ženkliai pagerinome ankstesnių metų rezultatus.

2012 metais dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų teismams perdavėme beveik 70 procentų daugiau bylų nei metais prieš tai – beveik pusaštunto šimto, dėl dvigubai daugiau – devynių šimtų – jose atskleistų nusikalstamų veikų.

Taip pat pradėjome dvigubai daugiau ikiteisminių tyrimų dėl korupcinio pobūdžio veikų nei prieš metus. 10 procentų iš užregistruotų šios kategorijos veikų kvalifikuota kaip sunkūs nusikaltimai.

2012 metais teismui perdavėme beveik tris su puse šimto baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos ir su ja susijusių veikų, t. y. dvigubai daugiau, lyginant su 2011-aisiais metais.

Užtikrinome sukčiavimo pobūdžio nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimą už beveik 96 milijonus litų, t. y. 53 procentus padarytos žalos.

2011 metais šis rodiklis siekė 36 procentus.

Praėjusiais metais prokurorai vadovavo 107 ikiteisminiams tyrimams dėl neteisėto praturtėjimo. Ištirta 13 nusikalstamų veikų, pareiškiant kaltinamiesiems kaltinimus neteisėtai praturtėjus beveik 4 milijonais litų.

Ypatingą dėmesį kreipėme ir į dar palyginti naujas veikas, kurios tarpsta elektroninėje erdvėje.

Nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui užregistravome pusantro šimto arba dvigubai daugiau nei metais anksčiau, ištyrėme – per šimtą arba trečdaliu daugiau.

Duomenys taip pat rodo, kad pernai nustatėme ir baudžiamojon atsakomybėn patraukėme daugiau nusikalstamų susivienijimų organizatorių bei tarpininkų – svarbiausių organizuoto nusikalstamumo tinklo grandžių.

Teismui perduotose dviejose didžiulės apimties bylose 26 asmenys kaltinami subūrę nusikalstamus susivienijimus ir neteisėtai disponavę labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais.

Dar vienoje byloje 10 asmenų kaltinami subūrę net 5 valstybėse veikusį nusikalstamą susivienijimą ir vykdę cigarečių kontrabandą bei neteisėtą šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimą iš viso už daugiau nei 7 milijonus litų.

Atsižvelgdamas į tai, kad organizuotas nusikalstamumas dažniausiai susijęs su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, į veiklos rezultatus pažvelgsiu ir per šią prizmę.

Iš viso 2012-aisiais ištyrėme 2600 tokių nusikalstamų veikų, t. y. 44 procentais daugiau nei 2011 metais.

Dar viena grėsmė, kuriai pastaruosius kelerius metus skirta itin daug visų mūsų dėmesio – tai seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius.

Deja, bet šio pobūdžio nusikaltimų aukomis 2012 metais tapo 217 vaikų arba maždaug 9 įprastos mokyklinės klasės... Daug.

Noriu pabrėžti, kad tik vaiko ir ypač – nuskriausto vaiko, interesai visuomet buvo ir bus mums patys svarbiausi.

2012 metais perdavėme teismui baudžiamąsias bylas dėl 179 nukentėjusių nuo seksualinio smurto vaikų. Lyginant su ankstesniais metais – tai 5 procentais didesnis rodiklis.

Lyg ir nedaug, bet tai dar 9 vaikai, kurių teisę į orų, saugų ir ramų gyvenimą gina valstybė.

Keletą žodžių noriu pasakyti apie išskirtinių tyrimų eigą.

2012 metais baigtas ikiteisminis tyrimas dėl sovietų represinės struktūros OMON vadovų įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų prieš Lietuvos Respublikos žmones.

Medininkų byloje trys Lietuvos teisėsaugai nepasiekiami asmenys pripažinti įtariamaisiais, atlikti kiti procesiniai veiksmai, kurie leido prokurorams šiemet užbaigti šį ikiteisminį tyrimą.

Prokurorų surinkti duomenys byloje dėl Sausio 13-osios įvykių leido pradėti ir tęsti šį ikiteisminį tyrimą jau ne tik dėl nusikaltimų žmoniškumui, bet ir dėl karo nusikaltimų.

Prokurorai pateikė prašymus pripažinti įtariamaisiais 78 užsienio valstybių piliečius, tolesnius tyrimo veiksmus bus galima atlikti įtariamiesiems nedalyvaujant procese.

Priminsiu, kad minėtose bylose nusikaltimus kvalifikuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui ar karo nusikaltimus ir taip išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų suėjimo, taip pat bylas teisme nagrinėti nedalyvaujant kaltinamiesiems, leidžia 2010 metais Generalinės prokuratūros pasiūlytos Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisos, kurias priėmė Seimas.

Vykdydami kitą mūsų pareigą – gindami viešąjį interesą – prokurorai 2012 metais teismams pateikė beveik penkis šimtus ieškinių, pareiškimų, prašymų už bendrą 148 milijonų litų sumą. Reikalavimų suma, lyginant su 2011 metais, padidėjo beveik tris kartus.

Taigi, tokie būtų pagrindiniai rezultatai ir pasiekimai pagal prioritetines baudžiamojo persekiojimo kryptis bei viešojo intereso gynimo srityje, o labiau apibendrinantys, manyčiau, yra šie:

2012 metais ištirta beveik 43 tūkstančiai nusikalstamų veikų, t. y. 20 procentų daugiau nei 2011 metais ir daugiausia per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

Ištirta trys su puse tūkstančio sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o tai 20 procentų daugiau nei 2011 metais.

2012 metais pasiekėme tokį atskleistų nusikaltimų skaičių, kuris taip pat pirmą kartą mūsų istorijoje peržengė sąlyginę „pusinę“ ribą – 52 procentus nuo visų užregistruotų nusikalstamų veikų.

Koks reikšmingas šis pokytis, galima suprasti palyginus šį rezultatą su rodiklio vidurkiu, palyginus, pavyzdžiui, su pastarųjų dešimties metų vidurkiu, kuris siekė 44 procentus.

Intensyviau dirbdami 2013-uosius pasitikome 5 procentais mažesniu tiriamų nusikalstamų veikų skaičiumi ir iš viso jų tyrėme 39 tūkstančius.

Prokurorų veiklą parodo ir bylų nagrinėjimo teismuose duomenys.

2012 metais teismui perduota 22 su puse tūkstančio asmenų. Išteisinti 405 asmenys, t. y. 1,8 procento teismui perduotų asmenų.

Ataskaitiniu laikotarpiu aukštesniuose teismuose, panaikinant žemesnių instancijų teismo nuosprendžius bei nutartis, patenkinta beveik 70 procentų prokurorų pateiktų apeliacinių ir kasacinių skundų.

Nusikaltimų tyrimas vis dažniau aprėpia ne tik mūsų valstybės teritoriją. Praėjusiais metais pateikėme beveik 1000 teisinės pagalbos prašymų užsienio valstybėms, beveik 650 prašymų gavome.

Europos Sąjungos Taryba po ekspertų vizito į Lietuvą praėjusių metų ataskaitoje nurodė, kad Lietuva yra sektinas pavyzdys, kaip tinkamai reglamentuoti ir organizuoti teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.

Taip pat norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į ikiteisminio tyrimo trukmės aspektus.

Pastaraisiais metais ikiteisminio tyrimo trukmė nors ir nežymiai, bet trumpėja.

2012 metais ikiteisminis tyrimas vidutiniškai truko 157 kalendorines dienas. Šį rodiklį numatėme kaip atskaitos tašką strateginiame veiklos plane ir sieksime, kad jis mažėtų.

Lietuva pasižymi itin dažnu žodiniu bylos nagrinėjimu teisme, kai atvykti į teismą kviečiami ikiteisminio tyrimo metu jau apklausti liudytojai.

Tokiu būdu teisme nagrinėjama daugiau kaip 50 procentų bylų. Pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje taip išnagrinėjama tik apie 10 procentų.

Manydami, kad svarbu keisti šią situaciją ir Lietuvoje, 2012 metais prokuratūros strateginiame plane pirmą kartą numatėme daugiau ikiteisminių tyrimų užbaigti taikant kuo ekonomiškesnį procesą.

Tai padeda sumažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų darbo krūvį, taupo visų proceso dalyvių laiką bei materialines sąnaudas.

Pasirinkta strategija pasiteisino – taikydami ekonomišką procesą pernai ištyrėme per 18 tūkstančių nusikalstamų veikų, t. y. 77 procentais daugiau nei 2011 metais.

Nors tai ryškus teigiamas pokytis, sieksime, kad kitais metais jis būtų dar ženklesnis.

Taip pat mano, Generalinio prokuroro, įsakymais sugriežtinta ikiteisminių tyrimų terminų kontrolė, nuolat vykdyti bylų patikrinimai. Tai sudarė prielaidas atskleisti nusikalstamas veikas ir atlikti ikiteisminius tyrimus per trumpesnį laiką.

Pastangos labiau pateisinti Lietuvos žmonių lūkesčius neliko nepastebėtos.

Nepriklausomų visuomenės nuomonės tyrėjų vykdomų apklausų duomenys rodo, kad pasitikėjimas prokuratūra pamažu, bet stabiliai auga, o per pastaruosius trejus metus išaugo net dvigubai.

Taigi, apžvelgus šiuos bei kitus mūsų veiklos rezultatus tampa akivaizdu, kad pozityvios tendencijos nėra pavienės ar atsitiktinės.

Dauguma jų – tiesioginis 2012 metais baigtos prokuratūros veiklos organizavimo ir struktūrinės pertvarkos rezultatas.

Drąsiai galiu sakyti, kad 2012-ieji – tai metai, kai sėkmingai įgyvendinome 2011 metų birželį Seimo priimtus Prokuratūros įstatymo pakeitimus, suteikusius pagrindą prokuratūros pertvarkai.

Pokyčių prokuratūroje poreikis buvo akivaizdus jau ilgą laiką.

Vien tai, kad, Europos veiksmingo teisingumo komisijos duomenimis, tarp 47 valstybių buvome daugiausiai prokurorų ir juos aptarnaujančio personalo išlaikančia šalimi, net dvigubai viršydami šiuos rodiklius, palyginti su Europos vidurkiu, tačiau neturėjome pageidaujamo rezultato, liudijo, kad permainų laikas neišvengiamai artėja.

Suprantant, kad visuomenei reikia ne pareigas einančių asmenų armijos, ne pačios tyrimų eigos, o greito, patikimo ir konkretaus rezultato, siekėme sukurti paprastesnę ir efektyviau veikiančią instituciją.

Dabar Lietuvos Respublikos prokuratūra – tai Europos standartus atitinkanti struktūra, kurios tikslai bei uždaviniai sąlygoti daugybės per pastaruosius dešimt metų atliktų tyrimų, studijų ir auditų.

Analogiškas pertvarkas jau įgyvendinę mūsų kolegos Estijos, Danijos ir kitų šalių prokurorai, per keletą metų po jų įvertinę poveikį, vadina jas istorinėmis.

O svarbiausi, įvykę pernai, pokyčiai, manyčiau, buvo šie:

Atsisakėme vadybos požiūriu itin sudėtingos sistemos, kai Generalinei prokuratūrai tiesiogiai buvo atskaitingos net 56 teritorinės prokuratūros bei pertvarkėme jas į 5 apygardų prokuratūras ir 10 jų sudėtyje veikiančių apylinkių prokuratūrų.

Kartu išsprendėme ne vieną dešimtmetį visiems kliuvusią problemą – suvienodinome prokuratūrų ir policijos veiklos teritorijas.

Noriu pabrėžti, kad visų apylinkių prokurorų darbo vietos liko ten, kur ir buvo, todėl teiginiai, kad kažkam po pertvarkos yra sunkiau pasiekti artimiausią prokuratūros padalinį, yra visiškai nepagrįsti.

Atvirkščiai. Pertvarka yra naudinga Lietuvos žmonėms, nes dabar užtikrinamas nešališkesnis ir spartesnis jų klausimų nagrinėjimas, sumažinta ,,asmeniškumų“ rizika, būdinga nedidelėms bendruomenėms.

Struktūros pertvarka taip pat leido tolygiau paskirstyti prokurorų darbo krūvius ir sustabdyti ydingą bylų ,,stumdymo“ tarp teritorinių padalinių praktiką.

Sumažėjo vadovaujančių ir ženkliai padaugėjo tiesiogiai bylas tiriančių prokurorų gretos. Iki pertvarkos vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas vidutiniškai vadovaudavo 3 prokurorams, šiuo metu – septyniems.

Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad prokurorai, net ir pačiame pertvarkų įkarštyje, nepaliko tarnybos. Jų kaita prokuratūroje – tik 3 procentai per metus.

Patobulinus informacinę prokuratūros sistemą, efektyviau vykdome ikiteisminio tyrimo kontrolę, prokurorams tenka atlikti mažiau papildomų darbų, susijusių su statistikos kaupimu ir apdorojimu.

Įdiegėme naują strateginio planavimo sistemą, pagrindines jėgas skiriame itin pavojingų ir didžiausią žalą visuomenei darančių nusikalstamų veikų tyrimams.

Ekonominių, finansinių, korupcinių nusikaltimų, viešojo intereso gynimo bei kitus tyrimus sutelkėme apygardų prokuratūrų specializuotuose padaliniuose.

Sukūrėme veiksmingą teritorinių prokuratūrų prokurorų specializacijos ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo sistemą, kuri sudaro sąlygas tikslingai kelti kvalifikaciją ir kaupti patirtį.

Pernai taip pat stiprinome tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Su ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovais pirmą kartą suderinome prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų strateginius tikslus ir veiklos vertinimo kriterijus.

Tačiau tai dar ne viskas – svarbūs tikslai bei rezultatai, kurie teiktų realią naudą Lietuvos žmonėms, laukia ateityje ir prokuratūra juos gali įgyvendinti tik su Seimo pritarimu ir pagalba.

Jau keletą kartų prioritetine prokuratūros veiklos kryptimi Seimas buvo nustatęs baudžiamojo proceso procedūrų supaprastinimą.

Daugybė neracionalių reikalavimų nepadeda užtikrinti proceso dalyvių teisių ar proceso kokybės, tačiau labai sunkina ir stabdo darbą.

Todėl kartu su kitų institucijų atstovais parengėme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo projektą, kuris jau užregistruotas Seime. Dar vieną baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimo projektą rengiame ir labai tikimės Jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, politinės valios priimant šias iniciatyvas.

Baigdamas noriu pasidalinti žinia, kad, pernai ištyrę penktadaliu daugiau nusikalstamų veikų, šiemet per penkis mėnesius ištyrėme jau 9 procentais daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Taip pat 9 procentais sumažinome tiriamų nusikalstamų veikų skaičių – iki 36 su puse tūkstančio.

Tačiau labiausiai džiugina, kad nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklis šiuo metu pasiekęs rekordinius 57 procentus.

Naudodamasis proga noriu padėkoti Jums už prokuratūros tikslų bei darbų palaikymą bei visiems prokuratūros darbuotojams – už atliekamą didžiulį darbą ir sutelktumą.

Ačiū visiems už dėmesį.

2013 06 25, Vilnius

Kalba papildyta Seimo narių individualiais balsavimo rezultatais:

Naujausi

Švedų komentatorius paskelbė apie 2,4 mln. žuvusių Ukrainos karių – įrodymų nepateikėPasaulis · 2026-07-31Europos Sąjungos solidarumas: Italija svarsto laikinai išmesti Ispaniją iš Šengeno zonosPasaulis · 2026-07-31Trump suabejojo pažadu leisti Ukrainai gaminti „Patriot“ raketasPasaulis · 2026-07-31Lietuvos oro erdvė ir toliau patikimai saugoma NATOKaras ir taika · 2026-07-31