Graikams vertėtų pasimokyti iš Lietuvos, kaip reikia laikyti tvirtą stuburą ir atsirinkinėti bėglius nuo karo(8)

Į skolų nustekentą ir ekonominę krizę išgyvenančią Graikiją vien per šiuos metus atvyko apie 40 tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos bei Afganistano ir Eritrėjos. Iki šiol Graikijos valdžia į tokius didžiulius srautus nelegalių imigrantų reagavo palyginus ramiai – nei derybose dėl valstybės skolų, nei atskiruose pareiškimuose nebuvo skambinama pavojaus varpais ar mėginama kaip nors populistiškai suvaidinti tragediją, pasislėpus už prieglobsčio ieškančių moterų ir vaikų nugarų.

Tiesa, nelegalų antplūdį graikai reguliavo pagal nacionalinę teisę – sustiprintai saugodami sienas, nesuteikdami legalaus prieglobsčio šalį pasiekusiems bėgliams. Tačiau skaičiai vis viena stulbinami, pvz.

2011 m. iš 20 tūkst.

į Graikiją patekusių sirų suimti buvo vos 8 tūkst. Dėl nesiliaujančio pabėgėlių srauto ir nuolatinio jų gelbėjimo iš Egėjo jūros, graikai patyrė didžiulių finansinių nuostolių ir socialinių problemų, bet į ES valdžios atstovus kreipėsi tik šių metų gegužę, supratę, kad vieni niekaip negali išspręsti situacijos dėl kasmet dešimtimis tūkstančių į jų šalį nuo karo bėgančių nelaimėlių.

2014-2020 metams ES struktūriniai fondai Lietuvai paskyrė 10,8 mln. eurų prieglobsčio sistemos plėtrai ir pabėgėlių integracijai bei grąžinimui. Už tuos milijonus Lietuva ketina per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, kuriuos prašo atrūšiuoti.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis norėtų iš Graikijos ir Italijos bei kitų ES šalių atsirinkti ne bet ką, o tik tokius pabėgėlius, kurie atitiks Lietuvos poreikius: „Mes planuojame aktyviai dalyvauti šiame procese, kalbėtis su Italija ir Graikija, kad tie asmenys, kuriuos norėtume perkelti, atitiktų mūsų šalies nacionalinio saugumo interesus, taip pat kitus interesus, galbūt darbo rinkos poreikį, galbūt socialinius, kultūrinius, istorinius aspektus. Turėtume pasiųsti vadinamuosius ryšių karininkus, kad galėtų tame procese betarpiškai ir aktyviai dalyvauti.“

Kiek anksčiau konservatorius Gabrielius Landsbergis siūlė, kad Lietuva turėtų priimti 75 pabėgėlius, tačiau atsirinktų juos kuo geresnės kokybės iš tinkamų tam šalių – neatitinkančių Lietuvos standartų pabėgėlių siūloma neįsileisti. Tiesa, pagal kokius kriterijus – kūno formas, fizinius pajėgumus, odos spalvą ar priimtiną mūsų šaliai tikėjimą – būtų atrinkinėjami tinkami Lietuvai pabėgėliai, konservatorių lyderis jau antrą mėnesį niekaip nesugeba atsakyti.

Darbštumu ir atjauta pasaulyje garsėjanti krikščioniškoji Lietuva, niekada bėdoje nepaliekanti vargstančių tautų ir dosniai skirianti tiek humanitarinę, tiek militaristinę pagalbą karo zonoje atsidūrusioms valstybėms, aiškiai parodė, kad ir šį kartą ji problemas sprendžia jautriai bei humaniškai.

Vien virš Lietuvos įstatymų laisvai veikiantis švedų humanistas Jonas Ohmanas, krikščioniškai apmokantis ukrainos savanorius kariauti, yra geriausias lietuviško humanizmo pavyzdys.

O graikai patys kalti, kad tingi ir sėdi nieko neveikdami, kad neatsakingai renka vien problemas sukeliančią valdžią. Matyt jų krizė ne tokia jau ir didelė, kad neinkščia ir aršiai nesikauna dėl pabėgėlių kvotų. Galėtų pasimokyti iš Lietuvos, kaip reikia laikyti tvirtą stuburą ir kaip atsirinkti nacionaliniam saugumui nesukeliančius grėsmių bėglius nuo karo.

P. S. Lietuvos patriotų taip nemėgiamos ir nuolat raidėmis mūsų nacionaliniam saugumui grasinančios amžinosios priešės Lenkijos ministrė pirmininkė Eva Kopač dar gegužės mėnesį pareiškė, kad jos šalis nedelsiant priims 60 krikščionių šeimų su vaikais, bėgančių iš karo apimtos Sirijos, o dar daugiau – iš viso apie 300 šeimų (ne mažiau 1500 žmonių) – galės priimti vėliau. E. Kopač sakė, kad Lenkija, krikščionių šalis, turi nedelsdama reaguoti ir pasiūlyti pagalbą krikščionims, kurie barbarišku būdu yra persekiojami Sirijoje.