Hibridinė invazija jau vyksta: Lietuvos grybautojai nekenčia Rusijos(13)

Nepriklausomas Landsbergių leidinys DELFI pranešė, kad „šią vasarą Dzūkijos miškuose anksti pradėjusios dygti voveraitės nedžiugina nei grybautojų, nei mažmeninių grybų supirkėjų, nes supirkimo kainas mažina mūsų šalį užplūdę rusiški grybai.“

„Iš 11 Merkinėje veikusių miško gėrybių supirktuvių šiemet beliko tik 3, o jauni grybautojai į jas neužsuka“, – skelbiama analitinėje analizėje „Dzūkijos grybautojai turi dar vieną priežastį nekęsti Rusijos“.

Grybautojas Juozas atskleidė, kad anksčiau pirkti voveraites pradėdavo po Joninių ar net pirmosiomis liepos dienomis, o šiemet birželio 10-ąją jau pirko.

„Kaina buvo 7 eurai už kilogramą, o iki 4 eurų nukrito visai ne todėl, kad miškuose daug grybų. Aš jums pasakysiu tikrą priežastį – ir dabar prie sienos laukia eilėje įvažiuoti į Lietuvą keturios „furos“ su voveraitėmis iš Rusijos. O kiek jų šiemet jau įvažiavo“, – skandalingus faktus paviešino Juozas.

Tuo pat metu grybautojas pabandė suprasti teroristinės valstybės žmones.

„Supraskim, kad neturtingoje Rusijos provincijoje žmonės noriai grybauja ir gaudami eurą už kilogramą voveraičių, nes tai – šimtas rublių“, – išaiškino Juozas.

Pasak vyriškio liūdniausia tai, kad nėra jokio draudimo įvežti į Europos Sąjungą grybus ir uogas“.

ekspertai.eu XXX padalinio šaltinių duomenimis, niekas negali atmesti tikimybės, kad rusiški grybai gali būti užnuodyti, siekiant mažinti Lietuvos bei visos Europos Sąjungos statistinių vienetų kiekį, naikinti demokratinio ir civilizuoto pasaulio populiaciją.

P. S. Grybų karas

Autorius: Justinas Marcinkevičius

Ei, tai vija, Pinavija, – Visą dieną

Grybais lija.

Visą dieną

Nuo pat ryto

Grybai krito, Krito, krito...

Kai lietus

Nustojo lijęs, Pražydėjo

Pinavijos.

O miške

Išdygo grybų- Šimtas trisdešimt

Sodybų.

Šitų grybų

Pulkaunykas

Buvo storas

Baravykas

Jis ūsus

Po beržu raitė Ir grybus

Nuo kelmo skaitė O kad skaičiaus

Nepamirštų, Tai skaičiuodavo

Ant pirštų.

Jo žmona – Riebi paliepė – Savo vyrui

Kartą liepė:

- Nors tave

Ir žmonės giria, Bet esi netikęs, Vyre!

Viso miško

Grybų gėdai – Kaip tu savo

Žmoną rėdai?

Štai šį rytą

Dvi ruduokės

Iš manęs

Po krūmu juokės:

- Pažiūrėkit,

Koks sijonas – Nei jis baltas, Nei raudonas.

Skrybėlaitė

Ne madinga...

- Ach, kokia aš Nelaiminga! -Koks tu grybų Pulkaunykas, Jei per dieną Riogsai dykas?

Eik, sakau, Greičiau į karą Ir parnešk man Šilko skarą... Baravykas Kad supyko, O supykęs – Kad suriko! Trenkė kumštimi Į pušį:

- Grybai,

Eisime į mūšį!

Ką sutiksim – Tą užpulsim.

Ką pagausim – Tą prikulsim.

Sušnarėjo

Aukštos pušys

- Tai bus mūšis!

- Tai bus mūšis!

Lepšis tarė:

- Ką jis daro?

Aš visai Nenoriu karo. Man ir taip Supuvo kotas. O, be to, Esu pilvotas. Kaip aš diržą Apsijuosiu?

Kaip aš eisiu?

Kaip dainuosiu?.. O paliegėlis Bobausis Šitaip tarė Prisiklausęs: -Aš girdėjau, Kaip paliepė Vyrui eti į karą Liepė. Eik, ji sako, Mano vyre, Ir užimki Visą girią. Būsiu girios Karalienė Aš, – Ponia Baravykienė. Baravykas Ir paklausė...

- Ką tu čia plepi, Bobausi?

Kad užriks Ant jo kazlėkas:

- Koks tu vyras.. Pašlemėkas! Nors mane Žmona ir bara, Aš vis tiek Einu į karą.

- Ir gerai darai,

Kazlėke!- Iš toli

Kelmutis rėkia.

- Išsirovęs

Storą pušį, Aš taip pat

Einu į mūšį.

O žmona

Kelmutį spiria:

- Niekur neisi

Tu, pipire!

Jau geriau

Rytoj iš ryto

Paieškotum

Kelmo kito.

Mūsų didelę

Šeimyną

Šitas

Vos beišmaitina.

- Neklausyk,

Bičiuli mano!

Ką to bobos

Beišmano!- Jį kazlėkas

Nuramino Ir žvejot

Pasivadino.

O gražuolė

Ūmėdėlė

Vestuves

Tą dieną kėlė.

Ir nelemtą

Karo žinią

Ji išgirdo

Per kaimynę.

Kad suspigo

Ūmėdė:

- Aš apalpsiu -

Kur kėdė?

Raudonikiai

Pasirėdę

Jai pasiūlė

Minkštą kėdę.

Ir, nukrėtę

Nuo pušų, Davė jai

Rasos lašų.

Ūmėdėlė

Atsigavo, Grybų vyno

Paragavo.

Bet, vos spėjus

Atsimerkti, Ji tuojau

Pradėjo verkti.

O tuo tarpu

Karo žinią

Vėjas paskleidė

Pušyne.

Ir, išgirdę

Karo gandą, Žvėrys baisiai

Išsigando.

Vilkas šitaip

Tarė lūšiai:

- Sako, grybai

Ruošias mūšiui.

Ar girdėjai – Lokio guolį

Jau kažkas

Nakčia užpuolė?

- Negirdėjau

Gando tokio.

- Tai paklausk,

Broleli, lokio!

Vos išnešęs savo skrandą, Jis dabar nagus galanda...

- Einam tartis

Pas grybus.

- Varge, varge,

Kas čia bus!

Ir abu

Ieškot išvyko

Pulkaunyko

Baravyko, – To narsuolio

Grybų vado.- Po aukšta pušim

Jį rado.

Pralemeno

Vilkas gailiai:

- Nusišėrę

Mūsų kailiai.

Ir pilvai

Visai sunykę

Ponas Grybe

Pulkaunyke!

Atgabensim

Šilko skarą – Atidėkit, prašom, Karą!

- Ne, -

Atsakė baravykas, Miško grybų

Pulkaunykas.

-Jau pulkus

Antai

Rikiuoju – Pasiduokite geruoju

O paliepė

Vyrą giria:

- Taip, teisingai,

Mano vyre!

Mes kariaujam

Už teisybę.

Marš į mūšį

Mano grybe!

Eik priimk

Karių paradą: Grybai šaukia

Savo vadą.

Ir išėjo

Baravykas, Miško grybų

Pulkaunykas.

Ant šaknies

Psilypėjo Ir karius

Skaičiuot pradėjo.

O kad skaičiaus

Nepamirštų, Tai skaičiavo juos

Ant pirštų:

- Vienas šleivas

Du kreivi, Keturi – Pusiau gyvi.

Penktas – Mažas ir kuprotas, O šeštam – Įlūžęs kotas.

Septyni – Visai seni...

Kokia armija

Šauni!

Besagstydamas

Sermėgą, Iš namų

Kelmutis bėga.

Bet prie jo

Žmona prikibo.

-Neišleisiu, -sako,- Grybo.

Ūmėdėlė

Kaip jaunikį

Atlydėjo

Raudonikį.

Kai visi

Išsirikiavo, Paeiliui

Išsiskaičiavo, Ėmė gaust

Kovos trimitai: Tira rira, Titai ritai.

Vėjas vėliavas

Tik taršo, Skrenda aidas

Grybų maršo.

O ant kupsto

Grybų žvalgas

Į visas puses

Tik žvalgos.

Jis ūmai

Kad šoko bėgti, O pribėgęs

Ėmė rėkti:

- Grybai,

Slėpkitės greičiau!

Aš grybautojus

Mačiau...

Kas duobelę

Prasikapstė, Kas po lapais

Išsislapstė.

Kas po krūmais

Susiraitė, Lepšį priglaudė

Eglaitė.

O paliepė

Kad įtūžo Ir perpus

Iš baimės lūžo.

Į aikštelę

Tuo laiku

Atlėkė

Būrys vaikų.

Jie paliepę

Apžiūrėjo Ir į šalį

Pametėjo.

Ir pasakė

Mokiniai:

- Sukirmijusi

Seniai.

Palingavo

Galvas pušys:

- Štai kaip baigės

Grybų mūšis.

P. P. S. [TgE:9542]

P. P. P. S. [TgE:9544]