Ilgalaikis paramos Ukrainai finansavimas išlieka Lietuvos strateginiu prioritetu

Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) ilgam užtikrinti karinę paramą Ukrainai. Apie tai krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa kalbėjo 2026 m. lapkričio 6 d. susitikęs su Europos Komisijos pareigūnais. „Ekspertai.eu“ viceministro pasiteiravo, ar šiame susitikime jis pateikė konkretų finansavimo pasiūlymą.

Ilgalaikis paramos Ukrainai finansavimas išlieka Lietuvos strateginiu prioritetu

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktame atsakyme teigiama, kad buvo „akcentuota būtinybė užtikrinti ilgalaikį karinės paramos Ukrainai finansavimą“. Kartu paminėtas ES gynybos iniciatyvų tęsimas ir Ukrainos gynybos pramonės integracija į Europos technologinę bei pramoninę bazę. Kiek metų, Lietuvos siūlymu, turėtų trukti valstybių finansiniai įsipareigojimai, ministerija neįvardijo. Ji paaiškino, kad tokio pasiūlymo nenurodė savo 2026 m. lapkričio 6 d. pranešime apie viceministro susitikimą. Aišku tik viena: įsipareigojimai turi būti ilgalaikiai. Tą turi suprasti visi Lietuvos mokesčių mokėtojai. Pasiteiravus, pagal ką Lietuva siūlo apskaičiuoti kiekvienos valstybės įnašą, KAM vėl nurodė, kad ši informacija nepateikta minėtame pranešime. Finansavimo principą pakeitė pageidaujamų rezultatų sąrašas: nenutrūkstama parama pagal Ukrainos karinius poreikius, bendri gynybos pramonės projektai, didesnė gamyba ir spartesnės inovacijos. Gal Lietuvos pasiūlymai dar svarstomi aukščiausiuose Europos Sąjungos valdžios sluoksniuose, todėl ministerija kol kas negali jais pasidalyti viešai. Yra ir kitas galimas paaiškinimas: konkretaus pasiūlymo Lietuva apskritai nepateikė, o vieši raginimai remti Ukrainą Lietuvos žiniasklaidoje buvo pristatyti kaip eilinė Lietuvos iniciatyva. Lietuva jau yra prisiėmusi nacionalinį paramos įsipareigojimą. KAM priminė, kad Ukrainos saugumui ir gynybai kasmet numatyta skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remiantis 2024 m. birželio 27 d. dvišaliu susitarimu. Pagal biudžeto projekte naudojamą 2027 m. BVP prognozę vien šie 0,25 proc. sudarytų apie 241,3 mln. eurų. Lietuva siekia, kad ES finansinės priemonės „papildytų nacionalines valstybių narių pastangas“ ir stiprintų Ukrainos gynybinius pajėgumus bei Europos saugumą, teigiama KAM atsakyme. Vadinasi, bendras europinis finansavimas nacionalinės paramos nepakeistų: Lietuvos mokesčių mokėtojams ir toliau tektų finansuoti šalies prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos valdančiųjų laikysena nepajudinama: Ukrainą remsime iki galutinės pergalės ir tiek, kiek reikės.