Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tai reiškia tik viena. Tai, kad žodis „demokratija“ šiuolaikiniame pasaulyje yra dekoratyvi sąvoka, kuri iš tiesų slepia visai kitus valdymo principus.
Kalbame apie demokratijas, bet tikrumoje tai yra tironijos, bemaž totalitarinės sistemos, kurios save pridengia žodžiu „demokratija“. Demokratijos vardan pasaulyje sugriaunamos valstybės, miestai, fiziškai sunaikinami tūkstančiai žmonių...
Taigi – realiai veikia visai kiti principai. Realiai veikiantys personažai nėra demokratiški personažai.
Iš tiesų ir Latvija per šiuos dvidešimt metų tapo kolonizuota.
Atidavėme tai, ką turėjome. Savo resursus. Nuosavybę už užstatą. Žmonės, negalėdami šio užstato išpirkti, išvyko. Tai ne kas kita, kaip kolonizacija. Bet metodas, politika, kaip tai padaryta, man didžiąja dalimi primena primityvias schemas su stiklo karoliukų dovanojimu Polinezijos salų čiabuviams. Tai buvo valstybės sunaikinimo politika.
Taip dienraštyje „ Neatkarīgā Rīta Avīze“ publikuotame interviu sako Latvijos kompozitorius ir rašytojas Imantas Kalninis (Imants Kalniņš). Jis visą sovietmetį ir persitvarkymo laikais buvo ryški šviesuomenės figūra, aktyvaus pasipriešinimo prieš sistemą simbolis.
Jo sukurtos roko dainos visada buvo persmelktos patriotizmu, ironija ar net sarkazmu, kurį latviai puikiai suprato ir kiekvieną tekstą mokėjo ir tebemoka atmintinai. Imantas viską darė taip, kad latviškumas išliktų esmine jo veiklos ašimi – ir kurdamas, ir eidamas į politiką, ir kalbėdamas apie gyvenimą.
Perpublikuojame kompozitoriaus atvirą laišką tautiečiams, kuris buvo parašytas ir išspausdintas dienraštyje „Neatkarīgā Rīta Avīze“ šių metų sausio mėnesį, reaguojant į ketinimus įvesti eurą.
Šį laišką adresuoju pirmiausia visiems latviams. Mano asmeninis ir tuo labiau visuomeninis gyvenimas praėjo visiems matant, savo požiūrio apie tai, kas vyksta aplink, aš niekada ypatingai nesistengiau slėpti, gal tik tuomet, kai man atrodė, kad kažkokie mano veiksmai galėtų ką nors skaudinti ar užgauti.
Aš mėginu suprasti, kurią akimirką ir kas buvo tie, kurie mūsų kelio ženklus pakreipė taip, kad mes sunkiai begalėjome įžiūrėti, kur mes esame ir kur mums reikia eiti. Kryžkelėse, kuriose sėdėjo mažas vaikelis, jų tikrai nebėra. Sprendžiant pagal ryžtingą ir veržlų judėjimą, tai greičiausiai yra greitkelis. Į kur veda šis greitkelis?
Valstybė be ateities – ar tai yra tai, ką esame iškovoję susikibdami rankomis Baltijos kelyje ir statydami barikadas Rygos gatvėse? Nes tai, į kur mus dabar kaip avių bandą gena, yra tik nedidelis aptvaras federacinės Europos pakraštyje.
O mes juk norėjome būti pasaulyje lygūs tarp lygių – patys tvarkyti savo nacionalinį ūkį, patys kurti savo santykius su kitomis valstybėmis ir patys nustatyti savo kryptis visuose mūsų žmonių ir visuomeninio gyvenimo aspektuose.
Nes kalba ne apie eurą. Kalba yra apie tai, ar mes norime ištirpti federacinėje Europoje, kuri mūsų tautos ateičiai yra pražūtinga, ar mes norime sukurti tokią savo valstybę, apie kokią svajojome, prasidėjus Trečiajam Atgimimui.
Prisijungimas prie euro zonos mums tik tai duos, kad bus labai apsunkintas mūsų ištrūkimas iš šio pražūtingojo glėbio. Latvių tauta nebalsavo už prisijungimą prie federacinės Europos, todėl šį kartą referendumas yra būtinas.
Tik klausimas turi būti ne apie prisijungimą prie euro zonos, bet apie neprisijungimą prie utopinio projekto, kuris vadinasi federacinė Europos valstybė.
Šiandieną Europos Sąjunga jau nėra ta organizacija, už stojimą į kurią Latvijos piliečiai nubalsavo 2003 metų rugsėjo 20 dieną – 2009 metų gruodžio 1 dieną įsigaliojo Lisabonos sutartis. Žinoma, bėgant laikui, keičiantis sąlygoms, bet kuri sistema priversta keistis.
Tačiau, jei šiuos poreikius diktuoja interesai tų, kurie atitinkamu momentu kontroliuoja finansinius resursus, tada aktualiu tampa klausimas – ar Europos Sąjunga yra sumanyta tam, kad užtikrintų tokio tipo interesus? Aš atidaviau savo balsą už Latvijos prisijungimą prie Europos Sąjungos, ir buvau įsitikinęs, kad Latvija įgis realų suverenitetą ir drauge galimybę savarankiškai kurti savo ateitį.
Kaip mes šios pelkės pakraštyje atsidūrėme, mes žinom. Mes tik nežinojome, kad tai yra pelkė.
Iš tolo tai atrodė kaip gerai prižiūrėta pievelė, kaip žemė, „citrinos kur žydi“. Ir tada mes puolėm pirmyn – viena sutartis – viena konstitucija, po akimirkos antra sutartis – antra konstitucija, vieni mechanizmai, paskui kiti, vieni instrumentai, vėl kiti, ir, jei dabar apsidairysime, tai pievelę sunku įžiūrėti, bet štai ruda pliurza čia pat palei veidus taškosi.
Ar iš to ištrūkti dar įmanoma? Kad nenuskęstume visai, turime būti kaip tie du, kurie išmatose iki kaklo stovėdami, sako vienas kitam – nejudėk, nekelk bangų!
Pasirodo, kad mes nė kiek nebuvome pajėgūs tvarkyti savo ekonomiką. Pinigų politika, svarbiausias nacionalinio ūkio valdymo ir kontrolės instrumentas, pasirodo, visai nė nebuvo vykdoma Latvijoje.
Tai ką gi, po galais, visus šiuos metus veikė mūsų geriausi (ir apmokėjimo prasme, žinoma) finansų ir ekonomikos specialistai? Svetimų instrukcijų įgyvendinimo organizavimą ir priežiūrą?
Tai nėra ko stebėtis, kad turėjome ir Baltijos Banką , ir Parex , ir Krajbanką .
Gali būti, kad mūsų atgimusiai valstybei trūko sumanių žmonių, ir dar tokių, kuriems valstybės ir tautos likimas būtų širdies klausimas. Gali būti, kad iki šiol toks buvo tik vienas – Karlis Ulmanis. Patriotizmo – to tikrai negalima mums prikišti. Šio gėrio turime pakankamai, kartais tiek daug, kad rūku apsitraukia akys ir mažai ką aiškiai matome.
Jei trūksta sumanumo – kuo tai pakeisti? Instrukcijomis, tuo, kas iš kažkur pasufleruojama. Nereikia vargint galvos, o ir atsakomybės našta prie žemės nespaudžia.
O tie sufleriai – su jais vis dėlto irgi ne visiškai aišku. Ar jie, kitiems patarinėdami, nematė, kas vyksta jų pačių namuose?
Dabar jie už durų sveria savo prekę, o mūsų lyderiai šiapus durų laukia, kada pasvertą išneš ir paduos. Tie svėrėjai iš anapus pranešinėja, kad toji prekė yra gera ir sunki, net sunkesnė už svarstį.
Bet ta jų lėkštė su visa finansų ir euro politika yra lengvesnė už lengvą, nes kitoje lėkštėje padėta tai, kas niekuo neatsveriama – mūsų tautos ir mūsų žmonių likimas.
Jūs kalbat apie saugumą, kišdami mūsų tautą į tokį nesaugumą, kokio mes dar nebuvome regėję. Taip, TSRS laikais mūsų tautos kūnas buvo be gailesčio draskomas ir žudomas.
Bet tautos dvasia išsiskleidė neregėtu ryškumu – tokio kultūros ir meno suklestėjimo, kaip praėjusio šimtmečio šešiasdešimtaisiais-devyniasdešimtaisiais metais, Latvija niekada nebuvo išgyvenusi. Jūs ironizuojate apie nostalgiją tiems laikams.
Tačiau yra akli tie, kurie nemato, kad garsioji geležinė uždanga didžiąja dalimi apsaugojo mūsų sąmonę nuo tos kloakos, kuri dabar iš vakarų dosniai garma ant mūsų ir cunamišku abejingumu griauna visus tuos apsauginius barjerus, kuriuos mūsų tauta statė tūkstančius metų, kad apsaugotų savo žmones ir išsaugotų save.
Mano Latvija ir mano tauta sukurta geresniam – pilnavertei, gražiai ateičiai be grėsmių. Puolančios Vakarų „vertybės“ tokios ateities negarantuoja. Gali būti, kad Rytų Europos tautos, iš vienų pančių išsilaisvinusios, praleido galimybę eiti savo identiteto išsaugojimo ir vystymosi keliu. Bet galbūt dar nėra per vėlu. Ir, jeigu taip, mes turime skvarbiau pažvelgti į save ir į tuos, kuriuos vadiname savo draugais ir sąjungininkais.
Ką mes buvome pametę Irake ir ką mes dabar norime surasti Afganistane? Ar negana tų apkvailintų latvių, kurie savo laiku, sėdami mirtį, klajojo Rusijos platybėse? Ar dar ilgai Rygos rotušės aikštėj nenugriautas ir išdidžiai iškilęs stovės tas mūsų gėdos paminklas? O gal kas nors jau rengiasi greta jo pastatyti kitus gėdos ženklus?
Latvija buvo brutaliai apkvailinta ir apšvarinta. Ir mūsų ligšiolinių lyderių protingumas pasiekė tik tai, kad pamatytų tai, kas jiems naudinga, ir pasistengtų kažką iš to gauti sau.
Toji vertybių sistema, kurią propaguoja Vakarų civilizacija, yra visiškai bankrutavusi, bet mes ten brukamės bet kokia kaina ir patarėjais imame tuos, kurie sąmonės degeneraciją vadina progresu, o tūkstantmetės žmonijos orientacijos suardymą – „vakarietiškomis vertybėmis“.
Kiekvienas, kuris stengiasi išsaugoti savo tautą ir savo valstybę, yra mūsų draugas ir sąjungininkas. Mūsų pasaulyje vertybės yra tos, kurios įrašomos į Žmonijos Raudonosios Knygos pirmąjį puslapį.
Tautų biografijos skiriasi – įvairios yra priežastys, dėl kurių jos patenka prie išnykimo slenksčio. Vienos ten patenka dėl nenumalšinamo savo godumo, kitos todėl, kad tą godumą iššaukia.
Tačiau tie, kuriems šiandieną šios grėsmės iš tiesų gresia, turi tapti sąjungininkais.
Šiandieną visiems, kas nori save ir savo tautą išsaugoti ir apsaugoti, reikia būti vienuose apkasuose. Šiandieną mes neturime teisės tapti ginklais senos raganos Politikos šimtus metų nemazgotose letenose.
Man nepriimtina ir bauginama yra tai, kas šiandieną vyksta Latvijoje. Aš ieškau pasaulyje tų, kurie stengiasi tam pasipriešinti, ir matau, kaip mūsų kaimyninės valstybės Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka stengiasi savo tautą ir valstybę apsaugoti nuo bankrutuojančios Vakarų „demokratijos“ šakalų inkštimo.
Kaip mūsų kaimyninės valstybės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neleidžia savo valstybės paversti užvažiuojamuoju kiemu, karčiama ar lošimo namais, į kuriuos kiekvienas gali ateiti su savo dainynu ir kiekvienas, kam netingu, gali demonstruotis ir, galbūt, jei pasiseks, susižerti ką į savo kišenę. Aš svajoju apie tai, kad galbūt vieną dieną ir Latvijoje bus tokie valstybės vyrai, kurie visko nematuos vien tik pagal savo supratimo ar savo naudos kurpalį.
Bet galų galiausiai – bet koks suverenumo suvaržymas yra užginčijamas Konstituciniame teisme.
Parengė Erika Drungytė
Šaltinis: www.nra.lv
Komentarai (38)
Butent, cia labai tinka fraze " skaldik ir valdyk".
Jie jau palauze liaudi. Niekas niekuo nebetiki! Visi puola kas kur pamirse kokie buvom vieningi. Tikslas pasiektas. Sukurtas toks chaosas kuris leidzia valdziai daryti absurdiskus sprendimus,palikus mus(tauta)uzribi. Vykdyti savo isdavikiskus planus pries visu valia,tyliai buciuojant uzpakali nematomiem dirigentam,lyg musu ir nebutu. Liudna matyti toki vaizda,bet zmones pamete galvas nuo visu meslinu propogandu. Nebemokam mastyt blaiviai,neturim laiko viska sudeliot i savo vietas. Priejom liepto gala,belieka lauk isakymo kada sokt i praraja!!!
Taip, paradoksas: gyndami už uždangos - gyvenome tarsi negyvamoje saloje, t. y. apaugoti nuo garbinamos Vakarų civilizacijos, tačiau net ir civilazacija be narkotikų, "žmogaus teisių", feminizmo kvailysčių, - savaime civilizacija, filosifiškai mąstant, toli gražu nėra gėris. Iš visuomenės, kuri buvo užangažuota (taip, prievartos forma! ) siekti visuomeninio tikslo (tegul ir utopinio), tapome visuomene, kuri laipsniškai tampa vartotojų visuomene, įsukta į Kapitalo lenktynių (labai dažnai aplaistomų krauju) karuselę. O Baltijos kelio ir panašūs sąjūdžiai, išsivadavimai iš "okupacijų" (tarsi okupacijos, aneksijos, kolonizacijos nebūtų netasiejamos nuo visos Vakarų ir Rytų istorijso) buvo reikalingi tik tam pačiam europiniam ar globaliam Kapitalui...
Tie kurie pasisakot prieš šią išsakyta poziciją, tai tik parodote savo bukaprotiškumą ir trumparegystę. Ir tiesą sakant nieko čia nepakeisi, nes visuomet kieme buvo ir bus pastumdėlių, kuriais galima dukart per dieną manipuliuot už ir prieš.
Kai žmogus pavyzdžiu pasirenka čekistinius tironus, tai tik parodo, kad iki galo nesusigaudo. Europos tautų atstovai iš tikro turi susivienyt, kad apgintų savo valstybes ir tautas, bet atsargiai, kad nesusidėtų su bet kuo. Man atrodo, žmonės tiesiog nedrįsta prisipažinti, kad vyksta karas. Nes jei išdrįstų, tektų kažko imtis. O imtis nesinori. Baisu, tingisi, o ir nežinia ko imtis. Vadų luomo kol kas nėra. Turėtų atsirasti, bet kol kas nėra.
Norint, kad žmogus išliktų jaunas ir gražus, reikia jį nušauti ir balzmuoti:( Norint kad tauta išlaikytų nekintančias praeities tradicijas, kalbą ir kultūrą - reikia ją uždaryti už "geležinės uždangos" arba aptverti "Kinų siena"
kiek karčios tiesos pasakyta, tenka atsigręžus atgal pastesbėti, kad bėgdami nuo meškos, užšokome ant vilko
Tai gerb. Erika irgi sutinka, kad prie ruso buvo geriau?
nukvakęs senis prosovietikams linksminti :)
dedule landsbergis veikia kitu mastymu.
Nepilnavertės tautos negali būti savarankiškos.
Puikus straipsniukas. Betgi įdomu būtų paskaityti originale (diskusijose praverstų). Gal kas turite nuorodą?
Ko gero is tikruju GERI per daug, kad taip nori likti su panciais
gal ir labai protingos tamsteles citatos, deja ne kiekvienas taip gerai moka angliskai. As pvz. laisvai kalbu prancuziskai, tai jeigu paskelbciau visa ka zinau prancuzu kalba, manau diskusija nebutu labai vaisinga.
Sigito Parulskio rašymo stilius primena V. Landsbergio stilių, tik drąsesnis, daugiau necenzūrinių žodžių, t.y., sodresnės spalvos. Gal jie giminės?
Na, ant Parulskio nevaryk, jis tikrai kitokio mastymo, o jo statymas salia meslino Kubiliaus isvis izeidimas.
Is dalies Jus teisus , nes birzelio 23 d. teko dalyvauti Zarasuose mini Dainu sventeje .Taciau Delfyje nradau ,nei vieno zodzio , nei nuotraukytes is sios sventes . Svente buvo grazi ir is zmoniu lupu skambejo dainos , zodziai musu brangiai saliai, kuri vadinasi Lietuva . O gal kam nors nepatiko renginio pavadinimas"Cia mano namai".Reikia tarti aciu renginio rengejams uz grazia svente.Teskama dainos , eiles musu graziai Lietuvai.
4-tas komentaras, aura pasivadinęs kolaborantų atstovas. Tokių pilni valdžių, visų valdžių, kabinetai ir koridoriai, seimas. Jų pagrindinis noras - valdžia ir/ar valdžios globa. Tarnauti žmogui, jam reiškia tarnauti įtakingą postą užimančiam balvonui. Taip elgesi, pvz., Andrius Kubilius, Sysas, buvęs kolūkio pirmininkas seimo narys Saulis , istorikas Bumbliauskas, rašytojas pseudonovatorius Parulskis ir tt.
kurie nesizavi jokia okupacija, bet kartais galvoju, kad keistai elgesi rusas-okupantas. Esu gimes gerekai po karo, tai didziuosius baisumus girdejau tik is pasakojimu,bet juk tai nereiskia, kad ju nebuvo. Buvo, bet as jau maciau kitus dalykus. Ir daugybe mokyklu, ir med. punktu kiekviename kaime. Ir veziojama kina ir nesiojamas kaimo bibliotekininku knygas i kiekviena seima darbymecio metu. Sunku paaiskinti kodel rusui-okupantui, reikejo didziulio lietuvisko dainu ir sokiu ansamblio 'Lietuva', kurio siandien nebeturime. Nebeturime is Lietuvos kino studijos, kur vire aktyvus kurybiniai procesai ir dirbo daug inteligentijos. Musu rasytojai neberaso knygu, nutylo poetai, dingo dailininkai. Dabar garbiname ir nezinia nuo ko giname pederastus, o jie vis verziasi i Gedimino prospekta mums pareiksti kaip jie smarkiai negimdydami dauginasi. Buvo okupacija, bet kazkokiu budu tada buvo daugiau sypsenu, draugiskumo, o svarbiausia morales.
Aktualus straipsnis. Prašau, nepatingėkite ir paplatinkite nuorodą savo draugams su prierašu platinti toliau.
Visiems, kuriems gaila, kad Lietuva - maža šalis - o Islandijos jums negaila? Ne, tai jiems mūsų gaila. Jų tiek, kiek viename Kaune, tuščios žemės, dauno sindromas dėl kraujomaišos - bet jie pirmieji pripažino Lietuvą, o dabar referendumu atsisakė euro. Galva galvokit, širdim jauskit, veiksmais rodykit.
x-cupid.com/lt/10269/
Nieko naujo nepasikeite , nes isejom is vienos sajungos ir perejom i kita , tik baisu, ar neprarasim savo salies valsibiningumo, ar isliks toks zodis Lietuva. Manau savas pinigas labiau risa valstybe . Juk ir anksciau prie SSSR laiku savu pinigu neturejom ir buvo visos tarybu sajungos rubliai. Tai dabar ES nori ivesti visiems vienoda piniga , tai EURA. Gaila , kad Lietuva esame maza salis ir be kitu pagalbos negalim isgyventi , o gal nera noro ir pastangu, taip gyventi ir nori , kad del salies galvotu svetimos galvos , o nesavos. Su kai kuriomis issakytomis mintimis rasinyje sutinku. Pabaltijo salys turi laikytis salia viana kitos ir palaikyti vienas kita.
Pilietiski,neabejingi inteligentai turetu vienytis,prikelti savo Tautas is letargo.Taip pat mastydami kartu sudarytu reiksminga jega.Pries rinkimus nebuvo pakankamai laiko,ateis kiti,darykit ka nors kartu !
Pritariu Imantui, Rūtai. Kas parašyta Latvijai, tinka ir Lietuvai. Visumoje, išskyrus atskirus disidentus, esame ne Tauta, o Banda, kurią demokratiškai išrinkta valdžia Bandą sąmoningai ar ne sąmoningai varo į skerdyklą.
Demokratija čia ne prie ko nes izmai gyvuoja ir toliau,drįstu priminti kad yra toks sionizmas kuris daug pavojingesnis už visus buvusius izmus...Pritariu 3 komentatoriai,Rūtai.
Linkėčiau visiems šiek tiek daugiau ramybės ir apmalšinti savo įsisiūbavusias emocijas. Tokie emociniai šuorai tikrai neprisideda prie blaivaus situacijos įvertinimo ir supratimo. Metaforos, kuriomis plačiai naudojasi straipsnio autorius, yra stiprus dalykas, jos tinka kovai, bet dažnai nelabai tinka adekvačiam supratimui. Eilinį karta pajuntu, kaip šiandien trūksta blaivios ir aštrios kaip skalpelis Vytauto Kavolio minties...
Tai tinka ir Lietuvai. Visos žmogiškosios vertybės apverstos aukštyn kojom, o kas dar priešinasi - prieš tuos paleisti agresyvūs spaudos ir kt. šunys. Mūsų carienei ES kabina medalius, o skurdžiai toliau lenkiami prie žemės, o kai jau pasieks konteinerių lygį visa Lietuva - tada žemė bus padovanota ateiviams iš ES. Štai toks liūdnas galas...
Ir kaip čia neprisiminsi Franso Kafkos: „Dažnai geriu likti su pančiais, nei būti laisvam“. Kas iš tų laiškų, jei žmogus neturi proto ir nenori jo turėti. Kokios vakarietiškos „vertybės“ mūsų laukia gerai pasako JAV prezidento T. Jefersono citata apie bankus: „I sincerely believe that banking establishments are more dangerous than standing armies...” O buvęs JAV valstybės sekretorius H. Kisindžeris dar atviresnis: „Who controls the food supply controls the people; who controls the energy can control whole continents; who controls money can control the world” ir jokių sąmokslo teorijų. Amschelio Moses Bauerio trečio sūnaus Nathano Mayero Rothschildo sukurta pinigų valdymo sistema veikia puikiai, net 60 pasaulio šalių ją įdiegė savo centriniuose bankuose. Ačiū Dievui Baltijos kelyje nestovėjau.
Puikus straipsnis. Ju autoriumi sutinku, tiskas tai tinka ir Lietuvai. :(
Oi dar teks lietuvaičiams prašytis Rusijos priimti,nes jau euro sajūzas lenda per visus galus.Amerikonai terioja Lietuvos žemę,greitai ir žodis Lietuva bus užmirštas.Duok ,Dieve,kad aš taip manydamas klystu,bet faktai labai,net labai liūdni.
Puikus straipsnis, verčiantis susimąstyti, pažvelgti giliau ir plačiau į mums brukamą "demokratiją"...
Kai kurie mūsų inteligentai pavargo su botagu plakdami orą. Jie atvirai pasakė ir pasitraukė į kaimų ( dar neparduotų užsieniečiams ) ramybę. Pasitraukė iš neaiškių "susivienijimų" ir kovojančių ar padedančių kovoti Valstybei su blogiu internetinių portalų. Labai kovojo "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" ir gerai išrūšiavo to meto ir į šios dienos rūšiuotojų rankas atiduodami patriotų, rezistentų ir disidentų likimus. Ką prileisti prie Lietuvos skaldymo ir kam drausti kalbėti apie TIESĄ, netgi panaudojant jų jėgos sukarintas grupuotes. ( Garliavos mergaitės grobimo atvejis - "teisingumo vykdymas", kuriam teisiškai buvo pareikšta-NENAUDOTI PRIEVARTOS ) Parašytų dar J. Marcinkevičius, bet visi turintys jautresnį suvokimą ir atskomybę prieš Lietuvos išsaugojimą nuo neramios ir neskaidrios Lietuvos padangės pavargsta. Rūšiuojami ir toliau Lietuvos piliečiai tik jau ne su rusišku tekstu o su angliško teksto perspėjimu, kad JŪSŲ KOMENTARAS REIKALINGAS MODERAVIMO.
4 numeriui , komunistines liekanos vieta - istoriniame siukslyne !O kiekvienas pilietis turi teise i zodzio laisve ir savo nuomone !/ kol kas .../
ekspertai tapo rusu propagandos ruporu. antidemokratiniai straipsniai, smeiztas pries prezidente, issigalvojimai apie jos nkvd teva liejasi siame portale be perstojo. taciau zmones mato kas yra kas ir skiria pelus nuo grudu. prezidente bus jei ne lietuvos tai europos prezidente. nes zmonems norisi tiesos ir demokratijos.
Sutinku su ponu Imantu iki Baltarusijos ir Rusijos tironu sutapatinima su normaliais valstybiu vadovais .Nera ten nei rupescio Tauta , nei kitu svarbiu dalyku , tokiu , kaip ZODZIO LAISVE ! Uzurpatoriai ir tironai NIEKADA nesukurs normalios visuomenes , nes represinem priemonem nekuriama demokratine visuomene !
Pagarba šiam šviesiam žmogui! Sakau ir sakysiu,ko nepadarė "izmai",nori padaryti dabartinės "demokratijos". Ir joms pasipriešinti daug sunkiau,nes jos tarp mūsų ir viduje mūsų.
Sutinku su kiekvienu rašytojo žodžiu. Laimei,mano sąžinė švari - aš nebalsavau už stojimą į ES.