Išniekinta Lukiškių aikštė, išduota Lietuva, pažeminta tauta(66)

Žuvis pūva nuo galvos. Ar neaišku?

Tai kur jus tikri Lietuvos vyrai? Matosi, kad jusu daug tik komentaruose, o realiame gyvenime, tik Grazulis. Didele pagarba jam.

sustinku su Justinu, 64-am nemanau kad reikia kalbet apie rytus vakarus ir pasiduot emocijom ir linkt i krastutinumus, manau tokie pasakymai dvokas is vakaru yra netinkami, nera juodo balto, reikia blaiviai vertint situacija, ziuret kokias turime problemas ir kaip jas sresti, ir nereikia emocijom pasiduot, gal ir yra "dvoko vakaruose" bet jei man siandien galeciau pasikeist, pilietybe i amerikos turbut nedvejociau nei akimirkos, mes asame atsilike daugybeje sriciu, nesakau kad ten viskas idealu, visur yra problemu, bet sovietmetis mus suzalojo daug labiau nei mum atrodo, manau visuomene keiciasi i gera pamacu , vilties zenklu matau nors ir sunkiai pastebimu, bet manau reiksmingu, aisku didele problema emigracija, taciau jei nors kokia dalis griztu isvaziavusiu, tai is to islosti galetume manau, manau to ir reiketu siekti, o baime sakys dideles, bet nereiketu sutirstint spalvu per daug, kartais geju paradas yra tiesiog geju paradas. susitaikykit su tuo patiems bus lengviau. osrry kad nelabai i tema pasisakiau.

Kiek dar kliedėsite apie sovietmetį. Ar jūs akli, ar nematote, kad visas tas dvokas eina iš Vakarų?

Visa dabartinės Lietuvos būklės problema yra tame, kad yra nutrūkusi kultūrinė ir vertybinė tradicija. Visiška iliuzija yra tai, kad mes jau 20 metų gyvename laisvoje šalyje. Sovietmetis niekur nedingo, jis tūno mūsų viduje. Jaunoji karta taip pat pažeista - ją auklėjo sovietmečio laikais gyvenę tėvai. Kadangi vertybinė tradicija nutraukta (beje, ne tik Lietuvoje), visuomenė yra degradavusi ir lengvai manipuliuojama. Pseudo vertybės brukamos kaip tikrosios verybės ir visuomenė tai lengvai priima, nes nėra kultūrinio-vertybinio pamato.

Tokia ten ir ponia Ausrine Zydrine

Durnių laive šiknos teisės aukščiau visko.

,,Gedimino prospekto godos, 2013-08-01 11:28 Kas čia daros, kas čia daros, veiziu lyčių marginalūs... Pasišiaušę, prasišiepę, toleruoja lyčių nieką... Margom vėliavom plevena, prospektą išreikalavę... Gedimino aikšte žengia, saulę balionais pridengę... Didžią aikštę Gedimino „tabaluose“ pasiskandino... Kyla jų vaivorykštinė, ragina mūsų jaunimą , Į iškreiptą sotų rojų, susisukt „nešvankų guolį“..., Kai berniukai „agrastukai“ glėbesčiuosis prisitūpę... Ūžia danguje lėktuvas, ruporas dudena, pasitraukite į šalį kitokie tursena. Drabsto žirgai rudą š-dą, kelią „lyčiai“ skiną, Armijos gausa suplūdus kišenes mums trina.. Garsios seimo „tolerastės“ koja - kojon mina, lyčių vėliavon sukibę, žmonių „teises gina“... toms nerūpi Lietuvėlės vargana dalelė..., jos tik kranksi kas dienelę nupirktą giesmelę... Kas galvos, kad skurdas spaudžia mūsų Tėviškėlę, marginalai skaniai žvengia – byra pinigėliai..., oi ne darbui, ar sveikatai, tik rankų grandinėms..., juk ir grindinio pakanka žmonių sutrypimui... Nepatiko žodis - kitas, čiabatu priminė, surakino jie grandinėm piliečius Tėvynėj Ko gi jiems taip nusikalto mus Parlamentaras, kad paporino ką mano, apie „lyčių marą“. Tai ne šposai - regint vaizdą, trys prieš vieną stoja..., ginklai žvanga pakabinti – „ožkelę doroja“... Gal policijai „šauniajai“, nebėra kas veikti, tik pademonstruot Europai, kaip žmogų prelenkti..., dar įgrudus į kabiną, čiuprą patampyti, trenkti buože kam į klyną, baudą užpaišyti..., Kad „lytiečiai ka-ka-riko“ „kotais“ čia švaistytus..., maldą drumstų ir šaipytus, keltu kreivus nykščius... Baimės gniaužtai smaugia žmonės - nebėra vienybės, Sąjūdžio dvasia prismilkus, neveizėt teisybės... Vieni neša vargo našta, kiti turtus krauna, pinigai užvaldė protus visame pasauly... homoseksualai drąsiai lytį marginuoja, toliarancijos politiką toj išrutuliuoja... kas tik nori, tas šokdiną brangią Šalį mūsų, pagrasina, pabaugina mažumom paklūsti. Lenkiasi valdžia Europai, euro Šaliai geidžia, negerai juk nepaklūsti, atsiliksim biedžiai... Kas tą nuomonė piliečių, kai kiaura kišenė..., geriau paklausyti danų, kiaules mes jų šeriam... Švedai ir olandai skelia mokymus vaivorykščių, Gali nusismaukt ir kelnes, kad įvyktų pokyčiai... Gėda ir skaudu regėti tiek daug prisitaikėlių, kai už pinigą nelemtą jie prarandą sąžinę. Mirgą puslapiai kas dieną apie gėjų teises, Kad beteisės taptu šeimos, savastį praradusios... Baimė po arklių kanopom, po šalmais policininkų, Žmonėms tepaliko teisę, špygą jiems atkišti... Plyšta širdis Motinėlių, rieda ašarėlės, kai „krankliai kapoja“ Tautos sūnaitėlius... Nesižeminkit jūs - Vyrai, prieš „kitjų marą“..., Juk ir AIDS kadais atslinko, per jų „kreiptą galą“. Te plevena mus padangėj trispalvės šventovė, o Kudirkos giesmė skamba mus Vaikų rytojui. ''

Bet vistik kas gi atsitiko, kad dauguma žmonių - normalių, o Lietuvos visa teisėsauga okupuota ***filų ir ***rastų, kad jie sugeba terorizuoti visą Europą? Kur viso to priežastys? Ar čia sugebėjo įsiterpti tamsiųjų jėgų pasaulis?

Labai nusivyliau A. Medelinsko pasisakymu radijuje,kai jam buvo pasiūlyta organizuoti eisena prieš galimų ligonių primetama valią sveikiesiems,šis vyrukas ,darydamas politinį kapitalą savo pasisakymais,pradėjo raityti užpakalį,neva gal nesusirinks žmonės. Jei vyrukas būtu įsitikinęs tuo ką kalba,tai protestuoti nereiktu didelio kiekio žmonių,štai gėjai surinko kelis ir rėkauja. Mūsų bėda,kad intelegentija,dar nuo tarybinių laikų,tarsi skuduras,kas palesins,tam ir čiulba.

kad mes turime sitokia 'laisve', kur surenkama simtai policininku sturmuoti privacius namus Garliavoje, kad kiti simtai saugo ir globoja pasileideliu paradus,kurie tyciojasi is visuomenes, kad seimo narys brutualiai ir neteisetai suimamas. Grubi prievarta pries valdzios atstova -seimo nari, zmogu rinkta tautos. Vardan ko? Kad akiplesiski issigimeliai prospekte nusivilke kelnes mums rodytu subines. Is esmes Lietuvoje sunaikinta kultura, dabar siauteja sukciai ir issigimeliai. Manau, kad zmones yra apgauti ir apvilti. Kip nebutu gaila , reikia pripazinti tarybu valdzia reiske zymiai didesne pagarba zmogui, nei dabar musu sava.

Gražuliui ir Patackui, Labai gaila bet Lietuvoje vyrų nebebėra, nebėra ir moterų, nerasime Lietuvoje ir drąsių dvasininkų (tokių kaip Gruzijoje, ar ankstesnėje Lietuvoje kai sugebėdavo pakelti su kuokomis ir dalgiais minias) vienu žodžiu nenėra piliečių palike tik zuzombėje menkystos kurie begalo drasūs ir balsingi tik prie klavetūros.

Bernardinai. lt Primename pranešimą, kuris nuskambėjo 2007 metų spalio 12 d. LR Seime vykusioje konferencijoje „Šeima besikeičiančioje visuomenėje“. Anuomet jis sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Deja, grėsmės šeimos institucijai per tą laiką netapo menkesnės, todėl verta dar kartą įdėmiai perskaityti šį pranešimą. Alexandre Havardas yra Lyderystės plėtros Europos centro direktorius. A. Havardas yra baigęs vieną Prancūzijos pagrindinių teisės mokyklų, dirbęs advokatu keliose Europos šalyse, taip pat Strasbūre. 2007 m. Niujorke išleista jo knyga „Dora lyderystė – asmeninio tobulėjimo darbotvarkė“. „Šeimos, aš jūsų neapkenčiu“… Šios žymios frazės autorius prancūzas liberalas ir homoseksualas rašytojas André Gide, 1947 m. gavęs Nobelio literatūros premiją, primena mums, kad individualistinis liberalizmas ne mažiau nei kolektyvistinis socializmas skelbia bjaurėjimąsi šeima. Tie, kuriems yra tekę studijuoti Sovietų Sąjungos istoriją, prisimena rusų bolševikės, už socialinės gerovės klausimus atsakingos liaudies komisarės Aleksandros Kolontaj 1918 m. rugsėjo mėn. pasirodžiusiame dekrete „Dėl šeimos ir santuokos“ numatytas priemones, kurių tikslas – remiantis marksizmo ideologija anuliuoti šeimą. Šios priemonės, kurios tuo metu rodėsi revoliucingos, mūsų laikais atrodo „primityvios“, palyginti su dabartine Europos Parlamento šeimos ir santuokos politika, kuri yra artima Europos civilizacijos naikinimui. Ne visi europiečiai mėgsta Europos civilizaciją. Jérôme Lejeune, labiausiai pripažintas XX a. genetikas, prancūzų profesorius, kuris 1958 m. atrado Dauno sindromą sukeliantį geną, kartą man pasakojo, kaip praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje per tarptautinę konferenciją prie jo priėjo moteris ir tarė: „Profesoriau, ar jūs žinote, kodėl mes norime sunaikinti šeimą? … Mes norime sunaikinti šeimą, kadangi siekiame sunaikinti judėjų-krikščionių civilizaciją“. Bandant suprasti, kokios jėgos inspiruoja šios mirties kultūros atstovus, vertėtų perskaityti Fiodoro Dostojevskio „Demonus“. O skaitant apie Margaret Sanger (1879–1966), vienos iš pastarosios „kultūros“ architekčių, gyvenimą (M. Sanger buvo JAV gimimų kontrolės aktyvistė, negatyviosios eugenikos – kai siekiama mažinti vaisingumą tarp „genetiškai nevisaverčių“ asmenų naudojant abortus, sterilizaciją ir pan. – šalininkė, Planuotos tėvystės organizacijos įkūrėja), Aleksandra Kolontaj „atrodo kaip angelas“ demonų hierarchijoje. Viena brutaliausių pastarojo meto prieš šeimą nukreiptų ardomųjų atakų buvo vadinamųjų „alternatyvių šeimų“ kūrimo skatinimas ir įteisinimas. Tai – porų, kurios gyvena kartu nesusituokusios, nepriklausomai nuo lyties, teisinis pripažinimas bei teisės jiems įsivaikinti vaikus suteikimas. „Alternatyvi šeima“ yra manipuliacinė sąvoka. Čia pateikiama nuoroda į šeimą, kai iš tikrųjų jos nėra. Dažniausiai tai – nepriklausomų individų, besinaudojančių tuo pačiu šaldytuvu, sambūris. „Alternatyvios šeimos“ apibrėžimas yra manipuliacinis dar ir todėl, kad jis sukuria „laisvės įspūdį“ ten, kur laisvės iš tikrųjų nėra ir kur reikia kalbėti apie vergovę – aistrų vergovę. Kolektyvinis socializmas ir individualistinis liberalizmas turi bendras šaknis: jie abu yra didesnio – XVIII a. prancūzų filosofų Švietimo epochos projekto apraiškos. Jų požiūriu, žmonės – tarsi socialinės mašinos sraigteliai. Nesuvokdamos tikrojo blogio koncepcijos, pastarosios ideologijos socialines problemas priskirdavo asocialiam žmogaus elgesiui, kurį galėtų sunaikinti „apšviestieji atstovai“, pasitelkdami socialinę inžineriją. Marksizmas žlugo, tačiau Švietimo epochos projektas dar toli gražus nėra miręs. Daug Europos Parlamento narių laiko save tais „apšviestaisiais atstovais“ ir mėgina užkrauti savo ideologiją „mažiau išsilavinusiems žmonėms“, „naujagimiams“, kurie neseniai tapo Europos Sąjungos nariais. Man, kaip prancūzui ir „Europos tėvo“ Roberto Schumano dvasiniam sūnui, labai gėda dėl tokio požiūrio – man jis atrodo bjaurus ir groteskiškas. Tuo metu, kai milijonai žmonių mokėjo didžiulę bolševikinės vergijos kainą, didelė dalis dabartinių Europos Parlamento narių negailėjo pagyrų trockizmo ir maoizmo nuopelnams, neužmiršdami kiekvieną vasarą pašildyti savo sėdynių prieš saulutę Prancūzijos Rivjeroje. Užuot nagrinėjusi „alternatyvių šeimų“ klausimą, Europa turi numatyti politiką bei priimti įstatymus, kurie prisidėtų prie patvarios šeimos (family of always), kuri yra pagrindinė visuomenės ląstelė, atkūrimo. Gamtos dėsniai mums kalba, kad šeima yra grindžiama santuoka, kur stabili ir abipusė vyro ir moters dovana sukuria aplinką, tinkamą jų vaikams jaustis oriai bei ugdyti savo sugebėjimus. Gyvenimo kartu susidėjus formos, kai sugyventiniams suteikiamos svarbios socialinės, finansinės ir paveldėjimo teisės, prilygstančios toms, kurias turi santuokoje gyvenančios poros, klibina visuomenės pamatus. Napoleonas Bonapartas, Prancūzijos Civilinio kodekso autorius, pripažino pagrindinius gamtos dėsnių principus, teigdamas, kad „Sugyventiniai ignoruoja įstatymą; įstatymas ignoruoja sugyventinius“. Ar galima teigti, kad sugyventiniai turi specialias sugyventinių teises? Ar galima sakyti, kad sugyventiniai – homoseksualai ar heteroseksualai – turi teisę įsivaikinti vaikus? Ar galima tvirtinti, kad homoseksualai bei lesbietės turi teisę tuoktis? Kalbant apie teises, kyla problema, kad jos negali būti tvirtai nustatytos, kai nėra protu pagrįstos žmogaus ar žmogaus prigimties koncepcijos. Nors tai skamba tragiškai, daug žmonių šiandieną turi tokią žmogaus ir žmogaus prigimties sąvoką, kuri prieštarauja gamtos nustatytai tvarkai ir visam sukauptam patyrimui. Kartą aš sutikau verslininką, kuris imigravo į Jungtines Valstijas kartu su savo žmona. Vėliau su ja išsiskyrė ir grįžo į savo tėvynę, palikdamas ją vieną svetimoje šalyje. Netrukus po to jis apsigyveno kažkurioje Europos šalyje su dvidešimčia metų už jį jaunesne moterimi. „Kodėl tu išsiskyrei su savo žmona“, – paklausiau aš. „Mums abiems buvo po keturiasdešimt, – atsakė jis. – Būtų buvę nenormalu tęsti gyvenimą kartu“. Pagal šio verslininko ribotą supratimą apie gyvenimą, santuoka – tai vien tik seksas, todėl užsiiminėti seksu su moterimi, kuri pasiekė brandų 40 metų amžių, yra nenormalu. Taigi pakeiskime ją kitu modeliu. Kartą gėriau kavą su savo geru draugu ir jo žmona. Mūsų pokalbis pakrypo apie gėjų santuokas. Mano draugo žmona išreiškė nuomonę, kad homoseksualams turėtų būti suteikta teisė tuoktis ir įsivaikinti vaikus. Tuomet aš naiviai paklausiau: „O kaipgi dėl vaikų teisės turėti motiną ir tėvą“? „Aleksai, – dalykiškai atsakė ji, – tu nebūtinai turi būti moteris, kad būtum motina“. Kad tokios nuomonės reiškiamos vis dažniau, jos netampa mažiau dramatiškos, jei nevartosime žodžio „siaubingos“. Jei neturėsime protu grindžiamos žmogaus, kaip mąstančios būtybės, koncepcijos, mes netrukus apsižiūrėsime, kad gyvename pasaulyje be teisių ir teisybės – Aušvico ir Kolymos pasaulyje. Prisimenu bylą, kurią man, kaip jaunam teisėjui, teko nagrinėti Strasbūre. Net ir dabar, praėjus 20 metų, apie ją pagalvojus, mane ima krėsti drebulys. Jauna pora, susierzinusi dėl savo sūnaus nepaliaujamo verksmo, įdėjo jį į šaldytuvą ir uždarė duris. Vaikas netrukus mirė. Šie žmonės nebuvo šių dienų Hitleriai ar Stalinai. Tai buvo malonūs, paprasti viduriniosios klasės savo profesijos atstovai. Jie turėjo automobilį, televizorių, šunį ir… vaiką. Jeigu mes nejaučiame skirtumo tarp žmogaus ir jogurto dėžutės, mes visi greitai galime pavirsti barbarais. Žmogaus prigimtis nėra iliuzija. Tai nėra abstrakti, galbūt nereali psichinė struktūra, kažkas ezoteriško. Pagunda „išlaisvinti“ žmones iš jų pačių prigimties yra tai, kas vienija visas materialistines pasaulėžiūras. Kai kurie filosofai, tokie kaip Nietzsche, Sartre ir de Beauvoir, apskritai atsisakė pripažinti, kad egzistuoja toks dalykas, kaip žmogaus prigimtis. Jiems viskas apsiribojo žmogaus valia. Protas nereiškė nieko. Šiek tiek vėliau rašytoja ir buvusio Prancūzijos teisingumo ministro žmona Elisabeth Badinter prakalbo apie būtinybę nedelsiant išlaisvinti moteris nuo jų moteriškumo, įrengiant inkubatorių, kuriame vaikas galėtų būti brandinamas devynis mėnesius, taip pat išlaisvinti vyrus nuo vyriškumo, išvystant technologijas, kurioms padedant vyrai galėtų pastoti ir pagimdyti vaiką. E. Badinter skelbtas biologinės prigimties neigimas yra madingas ir gana plačiai paplitęs. Savo dvasia jis taip pat yra totalitarinis. Tai – projektas, vertas šarlatano sovietų biologo Trofimo Lysenkos. (T. Lysenka – sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje). Pats savaime jis neturi ateities, tačiau kol žmonės jį galutinai perpras, jis gali padaryti daug žalos. Ten, kur pradedamas kvestionuoti žmogaus prigimties nekintamumas, žmogaus teisės neegzistuoja. Žmogaus teisės yra šventas ir neliečiamas dalykas, kadangi jos yra įrašytos mūsų (nekintančiose) žmogiškose prigimtyse. Jas gali saugoti tokios tarptautinės konvencijos, kaip 1948 m. Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija, tačiau jų šaltinis yra kitas. Jos peržengia visas parlamentų, teismų ir tribunolų ribas. Pernelyg dažnai pastebima atvejų, kai teisingumas ir demokratija nėra vieningi. Kartais žmogaus teisės yra apribojamos ar netgi sutrypiamos: Jungtinėse Valstijose nuo Vašingtono iki Linkolno buvo įteisinta vergovė. Hitleris buvo išrinktas demokratiškai. Daugybė Vakarų intelektualų didžiojoje XX a. dalyje marksizmą laikė tiesos doktrina, nepaisydami nenuginčijamo jos žlugimo įrodymo dešiniojoje Berlyno sienos pusėje. Teisingumas reiškia, kad žmonės turi pagrindines teises, kurias sąlygoja ne socialiniai susitarimai, o nekintanti žmogaus prigimtis. Jos yra grindžiamos protu, todėl jų neveikia viešosios nuomonės kaita. Auksinė etikos taisyklė yra tokia: „Visų pirma – protas, o tik po to – valia“. Moralinio reliatyvizmo šaknys glūdi moderniojoje filosofijoje, prasidėjusioje nuo R. Dekarto ir kulminaciją pasiekusioje su I. Kantu, filosofais, sukūrusiais naują minties sistemą, kuri kirtosi su senovės graikų tradicija. Jie pakeitė graikų realizmą nauju mąstymo būdu, kuris vadinosi imanentizmas. Realizmas reiškia, kad aš galiu suvokti realybę – dalyką, objektą, egzistuojantį už mano proto ribų. Imanentizmas, priešingai, reiškia, kad tai, ką aš suvokiu, nėra objektyvi realybė, o galbūt mano proto ir sąmonės iliuzinis produktas. Žmogaus prigimtis, gamtos dėsniai, santuoka ir šeima nustoja būti realybe: jie tampa iliuzija. Europos Sąjunga buvo sukurta, siekiant sustabdyti „Vakarų nuosmukį“. Tenka apgailestauti, kad sparti moralinio reliatyvizmo plėtra Europoje po Antrojo pasaulinio karo smarkiai apribojo žmogiškąją ir kultūrinę naudą, kurios būtų buvę galima tikėtis iš Europos integracijos. Per pastaruosius 20 metų, o ypač pastarajame dešimtmetyje, buvo dedamos didžiulės pastangos numatyti Pro-death priemones europiniu lygmeniu. 2000 m. kovo 17 d. Europos Parlamento frakcijoms pavyko patvirtinti priemonę (panaudojant politinę įtaką), siekiant kartu „ne santuokoje, nepriklausomai nuo lyties“, gyvenančių porų teisinio pripažinimo bei „padaryti greitą pažangą abipusio porų gyvenimo kartu ne santuokoje įvairių formų teisinio pripažinimo, taip pat tos pačios lyties asmenų santuokų ES įteisinimo srityje“. Europos Parlamentas pasipriešinimą tokiai politikai vadina „homofobija“, reiškiančia psichinės ligos diagnozę pasisakantiems prieš gėjų darbotvarkės klausimą. Taip kuriamas aukštyn kojom apverstas Orwelo moralinis pasaulis, kuriame tai, kas gera, yra bloga, o tai, kas bloga, yra gera. Ar Vakarų moralinė savižudybė dar gali būti toli? Europa nutolo nuo pačių vertingiausių graikų filosofų pasiekimų, atmesdama pačią objektyvios tiesos apie žmogaus prigimtį žinojimo galimybę. Šiuolaikinis teisinis pozityvizmas atmeta pagrindinį romėnų teisinio mentaliteto principą – teisės apibrėžimą: „id quod iustum est“ (tai, kas yra teisinga) ir teigia, kad teisė yra ne kas kita, kaip parlamento priimti įstatymai ar vyriausybės dekretai. Jei nėra galimybės žinoti objektyvią tiesą apie žmogaus prigimtį, jei įstatymai negali turėti apibrėžto etinio turinio, tuomet filosofija ir teisė yra tiesiog žmonių santykių reguliavimo metodai. Ekonominių interesų susiliejimas yra europinės integracijos priemonė. Tačiau be rimto žmogiškųjų ir kultūrinių vertybių atspindėjimo, privalančio lydėti šį procesą, Europos vienybė bus paviršutiniška ir trapi. Savo gyvenimo pabaigoje, septintajame dešimtmetyje, Robertas Schumanas, Europos Sąjungos tėvas, buvo labai susirūpinęs dėl Europos moralinio puvimo ir šia tema pasakė keletą įsimintinų kalbų. Kai yra paneigiamos esminės vertybės, moralinis reliatyvizmas kelia didžiulę grėsmę Europos piliečiams. Pagunda „pakeisti Europos lytį“, reliatyvistiniu pagrindu, yra istorinė, moralinė ir dvasinė savižudybė. Neseniai iš komunizmo išsivadavusių Europos šalių „misija“ – pažadinant Europos „instinktyvias galias“. Tai reikštų, kad pažeminimo, vergovės ir liūdesio dešimtmečius galima interpretuoti ir pozityviai, kaip pasirengimą įgyvendinti istorinę užduotį, kuri yra tiesiogiai susijusi su Europos išgelbėjimu. Sprendimų priėmėjai turi pademonstruoti įžvalgumo ir praktinės išminties sugebėjimus. Prieš priimdami sprendimą ar įstatymą, jie privalo kritiškai išanalizuoti surinktą informaciją. Tai reiškia, kad turi būti atskiriamai faktai ir nuomonės, tiesa ir melas. Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodo nemažai melagingos informacijos. Sovietiniai skaitytojai buvo įpratę skaityti tarp eilučių. Tačiau kaip dėl demokratinių visuomenių skaitytojų, kur žmonės yra įpratę viską priimti už gryną pinigą? Todėl privalome atsijoti gaunamą informaciją bei pranešimus ir perleisti juos per tam tikrą kritikos filtrą. Tai nereiškia, kad kiekviename žingsnyje turime įtarti manipuliaciją, tačiau privalome ugdyti sveiką kritikos dvasią tiek sau, tiek ir kitiems. Svarbu nuolat prisiminti, kad pavojingiausia propaganda ta, kuri nėra pripažįstama tokia. Tai – nuolatinis „lašėjimas“ agresyvių, iš anksto suformuotų ar materialistinių idėjų, kurias mums primeta konkuruojantys dėl socialinių lyderių pozicijų asmenys, pasitelkdami žiniasklaidą, siekdami asmeninės sėkmės. „Tolerancija“, kuri suprantama kaip moralinis reliatyvizmas, yra vienas tų demagoginių žodžių, žiniasklaidoje sutinkamų kiekvieną dieną. Tolerancija užėmė teisingumo vietą. Jūs nebeturite būti teisingi, jūs tiesiog privalote būti „tolerantiški“ ir priimti bet kokią moralinę poziciją, net jei ši iš esmės prieštarauja moraliniam gamtos dėsniui. Sprendimų priėmėjai turi būti drąsūs. Norint būti drąsiam, nepakanka veikti vien pagal savo sąžinę. Daugybė teroristų veikia pagal savo sąžinę. Drąsa prasideda tuomet, kai aš imu lavinti savo sąžinę nuoširdžiai ir sistemingai ieškodamas tiesos. Drąsa taip pat reiškia, kad aš neveikiu nemoraliai ir neteisinu savo elgesio, pirštu rodydamas į mane supantį amoralumą (populiarusis „visi taip daro“ argumentas). Kai atvykstu į biurą ar parlamentą, aš neatsisakau savo vertybių kaip žmogus, paliekantis savo skrybėlę prie durų. Drąsa reiškia, kad aš nepasiduodu madingoms tendencijoms. Norėčiau pateikti Aleksandro Solženicyno, kuris nesudrebėjo ir išliko tiesos liudytoju ir tai darė totalitarinio režimo, pasmerkto griuvimui, sąlygomis. Žymiausias šalies rašytojas buvo kalinamas ir ištremtas iš savo šalies. Solženicyno reputacija buvo aukšta tiek jo šalyje, tiek užsienyje tol, kol jis sugebėjo apsiriboti vien stalinizmo kritika tokiuose savo ankstyvuose darbuose, kaip antai „Viena Ivano Denisovičiaus diena“. Tai atitiko tuometinio Sovietų lyderio Chruščiovo, organizavusio kampaniją, nukreiptą prieš Stalino asmenybės kultą, tikslus. Tai taip pat tiko daugybei Vakarų intelektualų, kurie žavėjosi Spalio revoliucija, tačiau jautė, kad Stalinas ją išdavė. Savo vėlesniuose kūriniuose Solženicynas aiškiai parodė savo priešiškumą ne tik Stalinui, bet taip pat ir Leninui bei Spalio revoliucijai. Jis netgi nepripažino Vasario revoliucijos. Nieko nedelsdamas Solženicynas parašė atvirą laišką Sovietų vadovybei, atskleisdamas savo neortodoksines pažiūras. Taip jis užsitraukė ne vien sovietinio režimo, bet ir daugybės Vakarų intelektualų – kadaise buvusių jo rėmėjų – jautusių didelę simpatiją „revoliucijos reikalui“, amžiną priešiškumą. Išsiųstas į tremtį Vakaruose, Solženicynas buvo nesuprastas ir sulaukė pašaipų dėl savo nesugebėjimo reikšti pagarbą moraliniam reliatyvizmui. Auganti rašytojo kritikų armija, neįstengianti susitaikyti su pasaulėžiūra, kuri prieštarauja jų pačių pasaulėžiūrai, netrukus pavertė jį visos laisvės ir pažangos priešu. Tačiau Solženicynas išliko visiškai ramus. Mes turime sekti jo pavyzdžiu. Kitas pavyzdys – katalikas genetikas Jérôme Lejeune, kurį galima laikyti drąsos kovoje už gyvybę pavyzdžiu. Kai 1958 m. J. Lejeune atrado Dauno sindromo priežastį, jo vardas tapo žinomas visame pasaulyje, ir jis buvo pristatomas kaip galimas kandidatas Nobelio premijai gauti. Jo atradimas suteikė viltį, kad baisi liga gali būti išgydoma ir atvėrė visiškai naujus kelius genetikos srityje. Iš Jungtinių Tautų konferencijos sveikatos klausimais tribūnos mokslininkas pareiškė, kad „gyvenimas yra faktas, o ne troškimas“. Pasibaisėjęs JT augančia prieš gyvybę nukreipta ideologija, jis drąsiai metė iššūkį tarptautinio renginio dalyviams: „Šiandien čia mes turime galimybę stebėti, kaip sveikatos institutas pavirsta mirties institutu“. Išsakęs visą tiesą be kompromisų, jis savo žmonai danei vėliau pripažino: „Šiandien aš praradau savo Nobelio premiją“. Reikalaudamas paremti mokslinę tiesą ir iš jos kylančią moralinę tiesą, Lejeune pasipriešino to meto dvasiai, 1968 m. gegužės revoliucinei dvasiai. Greitai aplink jį susikūrė nuodinga atmosfera. Jo dukra Klara prisimena pakeliui į mokyklą dviračiu pravažiavusi tėčio universitetą. Sienos buvo aprašinėtos didžiulėmis juodomis raidėmis: „Drebėk, Lejeune! Tave stebi revoliucinis studentų judėjimas!“ bei „Lejeune yra žudikas. Nužudykite Lejeune!“ ir „Lejeune ir jo mažieji pabaisos (vaikai su Dauno sindromu) privalo mirti!“ Susitikimuose jis būdavo puolamas žodžiais, o kartais patirdavo ir fizinį smurtą. Lejeune daugiau nebekvietė į tarptautines konferencijas genetikos klausimais. Buvo atšauktas ir jo mokslinių tyrinėjimų finansavimas. Mokslininkas buvo priverstas išformuoti savo laboratoriją ir tyrimų grupę. Taigi, būdamas 38 metų amžiaus, Lejeune tapo jauniausiu prancūzų medicinos profesoriumi ir Prancūzijos fundamentaliosios genetikos pirmtaku. Žmogus, kurio laukė puiki ateitis, pilna apdovanojimų, pripažinimo ir galių, pačiame jėgų žydėjime nebeteko bendražygių, finansavimo ir netgi vietos biure. Jį apleido draugai, smarkiai kritikavo spauda, ir taip Lejeune tapo socialiniu pariju. Visa tai jis priėmė labai ramiai ir džiaugėsi nepasidavęs blogiui. Mokslininkas mirė 1994 m. Velykų sekmadienį po trumpos, tačiau kankinamos ligos, kuri prasidėjo Šventosios savaitės trečiadienį. Taigi mes turime būti stiprūs ir rodyti teisingumą, protingumą, drąsą bei savikontrolę. Tai yra keturios pagrindinės dorybės, kurias Platonas ir Aristotelis nurodė prieš 2500 metų. Tai yra dorybės, kuriomis turime remtis, kai iškyla pavojus mūsų šeimos ateičiai – mūsų vaikų ir mūsų visuomenės ateičiai. Tegu pavyzdžiai tų, kurie nepasidavė blogiui komunistų valdymo laikotarpiu, padeda jums padaryti tinkamus pasirinkimus. Žurnalas „Kelionė su Bernardinai. lt“ kiti jo pasisakymai: h t t p://w w w.youtube.com/watch?v=xUjoPvAJqpY

Patackui, 1-am, 17 ir daugybei kitų komentatorių. Kokia čia lygybė, kai policija siautėja Gedimino prospekte lyg omonininkai. Ir ką gi tokio baisaus padarė Gražulis, kad jį tampė po asfaltą lyg sužvėrėję policininkai . Ir dar Lančinskas gasdina toliau - jie mat turi visus įgaliojimus. Bus taip ir su lenkais. Tik lenkų taip paprastai nesutvarkys,kaip lietuvius be jokio reikalo areštavo. Labai įdomu, kas gi taip laimina mūsų policiją( atsiprašau, bet norisi juos jau omonininkais vadinti)?

Prasidejo politinis teroras. Policijai suteiktos neribotos teises. Kas tam diriguoja? Manau,kas turi smegenis ,supranta. Todel jei ir toliau Lietuvos zmones artimiausiuose rinkimuose rinks ta pacia, tai sulauksime tikro valstybes zlugimo. Iki sio 'parado', kurio metu policija demonstravo aiskiai kieno puseje ji yra, teks perziureti savo poziuri i tolerancija. Kazkaip iki siol zmones vertinau uz ju profesionaluma, sazine,draugiskuma. O dabar teks dar pagalvoti ir apie ju seksorientacija. Kazkaip pasidaro neskanu,prisiminus kokiais metodais(policijos ir antrankiu pagalba) jie nori primesti savo paziuras ,savo gyvenimo buda. Sis paradas, manau, dar labiau suskalde visuomene.

Nėra jokios abejonės, kad visokios AUŠRINĖS varo politikę, kurios galutinis siekis kad visokie seksualinės psichikos sutrikimų turintys asmenys iš vadinamos mažumos TAPTŲ DAUGUMA. P.S. Ar turime teisę žinoti Lietuvos prezidento seksualinę orientaciją?

kada vėl mesi stiklinę į moterį?

Karkitės, runkeliai, karkitės, demokratija ne visokiems violetiniams idiotams šizoidams skirta. Per sunku jums joje gyventi.

įžūlesnių asabų, kaip aušrinės, dalios ir purvonešėjos seime turbūt nebus, jei dar seimas egzistuos. Neblogą įvaizdį turi socdemai su išmintingąją pove- profesore.

Neblogai porina šitas Dėdulės draugelis, mintys skaidrios ir teisingos. Bet. Jis su Svarinsku buvo vieni iš 1993 m. valstybinio perversmo aktyvūs dalyviai. Nesvarbu, kad neokomunistai valdė tuo metu. Svarbu, kad juos išrinko Tauta. Tai kas aukščiau - teisingumas ar asmeninė nuomonė? Tadas Blinda galvojo panašiai.

geras palyginimas "glitėsiai ir pasukos". Savo kaime žinojome vieno vyrioko pomėgį ir tada, kai jis su savo "pana" (o matyt ką tik buvo pasimylėję)atėjo į parduotuvę- bėk per langą nuo bjaurios smarvės. Sifilis gal kaip tik "ten" ir "formuojasi". Ir kaip nerašyti žodelio ŠLYKŠTYNĖS.

pritariu 45., manęs irgi DELFI nespausdina. Manau, kad tokia žiniasklaida kaip DELFI, pumprickaitės,tapinienės ... yra vertos tik smirdinčio šūdo, kaip ir dabartinė Lietuvos valdžia priėmusi šiknos krikštą ir šiknarūrių kultą.

,kuriais nepalaikoma gėjai.

man labai keista, kad visus tuos gejus pagimde moterys, apvaisintos vyru...Kai gejus apvaisins geju, as seksiu jais...

šlykštynė ant Lietuvos nusileido

jei pasikalbetum su megztu kepuriu pirmininku vytautu mazuoju na konservatoriumi tada suzinosi,kad viskas dar tik prasideda.juk dar 1991 grybauskaitei bunant su jermalavicium,burokevicium,jau 1992 studijavotame paciame dzorztauno universitete.o poto tas pirmininkas isteriskai mums ipirso presidente.amen.

nepraleido.Aš Europa abejoju nuo to laiko,kai ji leido skerdynes Jugoslavijoje.O dabar Sirijoje.Europa rimtai serga godumu ,abejingumu,nužmogėjimu.

Būtų labai skoninga tokiam individui jį nutylėti.Paviršutiniškumas,apsimetinėjimas,melavimas sau-tobulas grobuoniškumas.

Reikia didesniu mastu platinti tokius straipsnius,apie ju keslus,zmones,prijauciantys gejams,to nezino

Mes vienyjamės ir rengiamės pulti ir atimti jūsų vaikus, kuriuos ir patys dulkinsime, ir parduosime arabų pedofilams. Uždrausime tradicines santuokas, priversime visus tuoktis tik su savo lyties asmenimis. Tuos, kurie priešinsis, iškepsime ir suėsime šašlykų ir mėsainių pavidalu. Ir nieko mums nepadarysite !

Mums reikia doro su tikromis vertybemis prezidento ,kol rinksime negalvodami tai taip ir bus

Koktu nuo kiekviena diena uz pinigus brukamo ,,gerio,, homoseksualu ,tai gali suprasti tik tas koks skausmas tevu pas kuriuos sitos ,,vertybes,, islinko.........

Vienoje pusėje, Patacko nesavanaudiška garbė,iš kitos pusės ,prisitaikėliška,savanaudiška kubilinių silpnaprotystė.Yra,dar ir smirdančiu bolševikinių liekanų.

Visiškai sutinku su Algirdu Patacku

Visiškai sutinku su gerbiamu Algirdu Patacku. Ir su visais, kurie jaučiasi paniekinti ir įžeisti tokio cinizmo. Ne apie homoseksualumą kaip tokį eina kalba, bet apie jo brutalų propagavimą ir aukštinimą. Kaip jaustis daugumai? Kad dabar jie yra nenormalūs? Aukščiausia valdžia droviai tylės, nes pati ir palaimino tą bjaurastį. Kai eisime balsuoti, kviečiu, atsiminkime, tai.

Po Petro Gražulio šūkio "vyrai ,už Lietuvą !!!" renkasi tikri vyrai. Vyrai, mes psitikim Jumis.

Gerbiamas Algirdai, Jus palaiko didelė dalis Lietuvos rinkėjų ir patriotų, Jums pritariame visapusiškai. Manau, kad prie tų eitynių daug pastangų yra pridėjęs L. Linkevičius? Ar L. Linkevičiui rūpi tai, kad Švedijos muziejaus gidė, vadindama ATR Lenkija, daro didžiulę klaidą. Tą klaidą vien įvairaus plauko komentatoriai, kurių nemaža dalis yra iš LLRA, niekada neištaisys, kol mes neturėsime lojalaus ir prisiekusio ištikimai tarnauti Lietuvai užsienio reikalų ministro. Manau, kad mūsų L. Linkevičius nekreips dėmesio? Tada visiems bus aišku, kam jis tarnauja

Ar nenoretu Patackas atsiprasyti Tautos uz akla lensbergio palaikyma ir daugiau su juo nesisveikinti, kuris tyciojasi ir skaldo Tauta 23m? O del ped...parado tai cia ir yra visu prezidentu, seimo nariu, ministru mano nuomone tikras veidas. Jie nemato Tautos jie mano nuomone mato doleri ir ,,europiecius" Man tik gaila Tautyos, kuri negerbia saves ir balsuoja uz tokius, kurie tyciojasi is Tautos tradiciju.

Visi,kurie pardave Lietuva,ar kuriu seneliai pardave,tie puikiausiai gyveno ir tada -gyvena ir dabar ir toliau pardavineja. Ka Pikasas gali padaryti,jeigu jus jam nepadedate. Buvo zmogus,kurio deka ,galejo pasikeisti Lietuva ir jos zmoniu gyvenimas,bet viena palikta,pati turejo pasitraukti is Lietuvos ir ieskoti uztarimo kitu valstybiu teisetvarkoj. Jeigu butu ,,drasos kelio,,ne 7,bet 70 seimo nariu,tai ko labai bijojo,vadinamos sistemines partijos,tai galejo daug kas pasikeisti,o dabar-turim tai-ka turim...

Radijo klausytojas klausia: - Ar būtų tikra Pavilionienės ir Kuodytės santuoka? Armėnų radijas atsako: - Taip, jei Lukiškių aikštė virstų gėjų bažnyčia, o, tapęs kunigu, Simonko sutuoktų. P.S. Reprezentacinė Vilniaus aikštė liepos 27 d. jau buvo virtusi gėjų bažnyčia.

gerbiu Patacka.Aciu Jam.Gaila,kad viska valdo pinigai ir kolaborantai.Lietuvos isdidumas trypiamas,ar tikrai mes anksciau apie tai negalvojom? Dabar sunku,labai skaudu ir zinau,kad Lietuva paniekino.O kodel? Ir dar noriu padekoti parlamentarui P.Grazuliui,kuris "nekolaboruoja",tai garbingas zmogus,laikosi Konstitucijos.

paskaityk Gribojedovo ,,Vargas del proto", o po to, jei ka suprasi, rasinek komentarus. Tikiu, kad A. Patackas sugebes Seime kelti klausima del iskrypeliu paradu Lietuvoje. Reikalaukime visais imanomais budais, kad rinkimai vyktu ne pagal isankstinius partijos sarasus, bet tiesiogiai, renkant asmenis. Mastykime apie kitu metu Prezidento rinkimus. Grybauskaite - mirtis Lietuvai (pvz. , referendumas pries AE- jai Farsas, draskoma, plesoma Lietuvos zeme skalunams - jai - laime). Daug balsu surinko N. Puteikis, D. Kuolys, Z. Vaisvila. Yra Lietuvoje protingu ir patriotiskai nusiteikusiu zmoniu! Ieskokime, kelkime. Grybauskaitei palikime leisti aitvarus, marginti velykaicius, pinti verbas - tegul zaidzia ir toliau...

Politikus, kaip ir vystyklus, reikėtų dažnai keisti. Dėl tos pačios priežasties... Prisiminkime tai, atėjus rinkimams.

Bet kai mes paimsim valdžią tai pamatysit kas bus. Restoranuose galima bus užsisakyti violetinius šašlykus ir mėsainius.

o kodėl nustojai vaduoti Garliavos mergaitę iš jos motinos? Negi leisi ją parduoti pedofilams?

Nekenčia jie mūsų. Jiems taip norisi mus dubasint ir dubasint. Kada paskutinįkart matėt gatve einant policininką, kuris šypsotųsi praeiviams? O dauguma žmonių juk anaiptol ne plėšikai. Toks istorikas Buničius parašė knygą apie Rusijos istoriją - Tūkstantmetis karas. Visa Rusijos valdžia nuo jos sukūrimo, karavo prieš tautą - tokia buvo mintis. Tai man atrodo, kad turim panašų atvejį. Tiesiog priešo užgrobta šalis. Ir kolaborantų luomas, kuris, atrodo, net tik tėvyne, bet ir tėvą motiną parduos už skatiką.

iškrypėliai prievartaus dabartinių valdžiažmogių anūkus ir proanūkius, jie sakys: jūs mūsų nuosavybė, mes jus nusipirkome iš jūsų senelių, jus, nelaimėliai, pardavė jūsų protėviai.Kas didesnis išgama? Kas parduoda savo giminę, ar kas perka vergus?

kas įdomiausia, kad tiek komunistus, tiek gėjus į priekį labiausiai stūmė ir stumia išrinktosios tautos atstovai (žydukai). Na velnias tam ir reikalingas žemėje, kad žmonės nenutoltų nuo Dievo ir Jėzaus Kristaus

visame sitame ligoniu parade tarp kuodyciu ir profesorieniu truko tik laimices su giminaiciais

mentas,kuris teisinosi,kad negaus algos!!!Kai paaugs jo vaikai ar anūkai ir juos patvarkys tie patys gėjai,galės klykti tyruose!!!O gėjų ar pedikų atitikmenį lietuviškai siūlyčiau vadinti ŠŪDVĖDARIAIS

musu valdziazmogiai jau seniai nebeatstovauja tautai. Jie pavirto Briuselio klapciukais. Ko tik uz pinigus nepadarysi. O ta ponia is seimo, kurios ir vardo nesinori mineti, iziuri pazeidziamas iskrypeliu teises. Tuo tarpu baisi prievarta, panaudota pries maza mergaite ir vaiko ikalinimas jai atrodo normalu.

Yra galinga tuo, kad susitarusi dauguma gali daug nuveikti, jei dauguma galvoja, kad priekis yra ne užpakalis, tai referendumu tai galima užtvirtinti konstitucijoje, tiktai reikia noro.

"PARADAS" KITU KAMPU LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų. transvestitų) lygos renginys Vilniuje sukėlė visuomenėje daug aistrų, kurios dar kartą parodė mūsų piliečių požiūrį į homoseksualų viešos agitacijos spindesį ir skurdą. Spindėjo iš džiugesio iniciatorių ir juo palaikančių akys. Lydėjo "parado" dalyvius negausių nustebusių atsitiktinių praeivių žvilgsniai ar pakraupusių protestuojančių asmenų šūksniai ar net kiaušiniai. Daugmaž buvo suskaičiuota, kad Lietuvos gyventojų, be svečių, eisenoje galėjo būti apie 200. Kiek buvo tik prijaučiančių lygai? - kas dabar gali tiksliai pasakyti? Gali būti kad tokių mūsų piliečių galėjo būti apie 100. Tam, kad apsaugoti "parado" dalyvius - buvo imtasi eilės atsargumo priemonių. Nors teigiama, kad tik policijos išlaidos buvo arti 200 tūkstančių litų, tačiau visos priemonės galėjo kainuoti kur kas daugiau. Tą įrodo ir ankstesni išlaidų paskaičiavimai panašios eisenos nuošalioje erdvėje (200 tūkst. lt) , tiek ir "šturmui" Klonio gatvėje (70-80 tūkst. lt) . Ar tos sumos buvo panaudotos tikslingai bei adekvačios situacijoms? - kiekvienas galim turėti savo nuomonę. Lėšos buvo panaudotos iš valstybės biudžeto, t. y. iš mūsų visų mokesčių mokėtojų lėšų. Labai tikėtina, kad finansine prasme didžiausią naudą turėjo mūsų žiniasklaida, kuri pasinaudojo skaitytojų ir tuo pačiu reklamos pirkėjų dėmesiu. Kiek kainavo "paradas" LGBT lygai ir iš kur buvo gautos tos nemažos lėšos ir kas tie homoseksualų lobistai? - derėtų teisėsaugai išsiaiškinti. Skaidrumas turi būti ir šioje srityje, kitaip net ir per tokias seksualines mažumas galim prarasti labai daug ne tik moraline, bet ir politine prasme. Tai, kad ideologijos dirvonuose renginys visuomenės nuomonės formavime visumoje LGBT lygai pasibaigė visišku fiasko, manau, kad daugelis pritartų. Neišgelbėjo nuo to nei žinomų politikų dalyvavimas pirmoje eisenos eilėje, nei tie oponuojantys, kurių veiksmuose galima nesunkiai įžvelgti tik norą gauti viešųjų ryšių galimybę. "Parado" dalyviai ir oponuotojai akcijoje sudarė menką visuomenės dalelę. Kur kas daugiau parodžiusių dėmesį tų, kurie stebėjo visą šį sukeltą šurmulį iš šalies. Štai, jų reakcija galėjo netgi labai stebinti. Žiniasklaidos pagrindiniai "organai" vos ne choru aiškino apie labai teisingas teismo nutartis. Aukščiausi valstybės pareigūnai aidu tai atkartodavo. Ir vėl dauguma politikų eilinį kartą pasiliko po medžiu, neišsakydami savo požiūrio ir nuomonės apie homoseksualų vykdomą propagandą, pridengiant ją "figos lapu" - atseit, kova už lygias teises. Norisi paklausti, kodėl buvo visiška mažuma tarp politikų ir valdininkų kurie pasisakė už įprastos orientacijos piliečių tieses. Kodėl jos turi būti taip žeminamos seksualinių mažumų naudai? Toks susilaikymas nuo požiūrio išsakymo leido laisvai kaupti įvaizdį žiniasklaidos ir politikos marginalams. Šį nuostolį sunku būtų paskaičiuoti finansine išraiška, bet politikoje, ypač ateityje ateityje gal labai atsiliepti. Visuomenės sąmoningumo augimas - demokratijos augimo prielaida.

Na papbušavojo, tai priėjai , uždėjai antrankius ir išsivedei, o kam reikėjo guldyt ant žemės ir panašiai..... GRAŽULIS teisus, kitą kartą bus ne GĖJŲ paradas, o pvz. : prieš prezidentę ir kubiloidus, prieš bankų užgrobimą, prieš pedifilų siautėjimą ir teismus, TAI TADA IRGI GULDYSIT ANT ŽEMĖS IR DAR PASPARDYSIT ???????? JIS SEIMO NARYS ir išvesti reikėjo paarbiai, o ne šitaip.... TAI KAIP MES IŠVESTI TURĖJOM TUOS Policininkus, KURIE PRIE SEIMO ŠAUDĖ senom sukietėjusio, tipo guminėm kulkom??? KOKIA ČIA DEMOKRATIJA, kad GĖJŲ EISENA GERAI, o pedofilų nešama klykianti mergaitė BLOGAI, tipo visi aplikui kalti O POLICIJA < gal net karinė 240 gerai ir dar įdomu, kad jie buvo apsiginklavę kovinėm kulkom.... tai ką ir BŪTŲ ŠAUDĘ??????

Jo... šita p. Povilionienė labai nemėgsta net užsiminti, kad sovietai ją buvo pasiuntę stažuotis į Džordžtauno universitetą, nes visi supranta, ką ten ji veikė... pasirodo be tiesioginių užduočių vykdymo, ponia ir tolerancijos idėjomis apsikrėtė ir įdomių pažinčių užmezgė...

jei pasigilinti į istoriją, tai be išimties, visose civilizacijose, prieš jų pabaigą siautėdavo įvairūs iškrypėliai. todėl visame tame, kas vyksta yra ir gera žinia - padugnių galas arti ir jie tą jaučia.

Pamatykite: Youtube: Гомосексуализм НЕ норма (ЗАПРЕЩЕННОЕ ВИДЕО)

Pritariu autoriaus pozicijai, raginu visuomenę tokios pozicijos tvirtai laikytis. O policijos, prilygstančios sovietiniam OMON-ui, veiksmus smerkiu, ženklinu nenuplaunama gėda. Ji ne tik Garliavoje, bet ir Vilniuje suteršė Vytį ant rankovių.

Patackas visada atstovavo Tiesą! Pagarba Jam. Gaila, kad Lietuvos žmonės renka partijas, kurios į Seimą prakiša visokias marijas-aušrines, kuodytes, purvackienes ir kitokiuas k-istus, kurie išsijuosę griauna Lietuvą. Sekantis aikštės išniekinimas - žaibolaidžio pastatymas...

Pagarba gerb. Patackui. Kaip gražu, kad Lietuvoje tiek daug yra patriotiškai nusiteikusių žmonių už savo Tėvynę, bet kodėl mūsų rinkti seimūnai panardinę galvas, lyg nebūtų kam pakovoti prieš išperines feministes, parduodančias Lietuvą ištvirkėliams ir jų pakalikams. Policija atliko žvėrišką judo vaidmenį ir už tai bus gėjų premijuoti, kad gėjų netalžė po grindinį, kad jie paliko mėšlo krūvas, kaip paniekinimą Lietuvai ir jo žmonėms.

Pagarba Patackui......

Jus turbut buvote salia kunigo katedros aiksteje kai olandas rode subine? Tai kodel jusu batas neisbande olando kiausiniu atsparumo smugiui? Broliai katalikai, ar isivaizdojate toki ivyki kur nors islamo salije kad olandas ruoditu savo uzpakali mulai ar butu atsukes i Korana? Gyvas jis tikrai nebuti isejes is aikstes!!!!!!!!!!

Pasirodo, Džordžtauno (JAV) universitete stazavosi ne tik Grybauskaite...

Gaila, kad turime sifilio suėstą valdžią...kuri neturėtų būti mūsų valdžia, nes yra bejėgiška sugedusio Vakarų elito nutarimų vykdytoja.

Kodėl Gražulis nešaukė "Už Lietuvą, vyrai ir moterys!" Jam moterys neegzistuoja? Smulkmena, bet iškalbinga. Taip pat norėčiau A. Patackui pasakyti, kad Lietuva yra ne tik jo, bet ir mano Tėvynė. Nereikėtų savintis Lietuvos, gerbiamasis. Ir dar: kokiame lageryje, kiek ir už ką kalėjo Gražulis? Už atsisakymą eiti į sovietinę armiją? Anoks čia didvyriškumas. Greičiau gudrumas - nerizikuoji patekti į Afganistaną, o pratūnai "kalėjime", juo labiau, kad jau buvo prasidėjusi perestrojkė. Juk puikiai žinai, kad greitai tave paleis. Ir paleido. Užtat turi "politinio kalinio" statusą...

Iš tikrųjų, aš taip pat buvau pakantus seksualinėms mažumoms. Bet, vykstant šitai "LYGYBĖS" Bakhanalijai, aš tvirtai apsiprendžiau šiuo klausimu. Yra neleistina, kada kažkokia tai sveiko proto požymiais nepasižyminti grupelė įgyvendina savo idėjas diktatorišku būdu, panaudojant prieš daugumą žmonių prievartą, ir dar tai pateikia, kaip LYGYBĖS pavyzdį. Eilinė komunistinė propaganda ir eilinė komunistinė diktatūra. Šiandien mes visi privalome pasakyti: STOP HOMOSEKSUALŲ DIKTATŪRAI!