Italijos gynybos ministras Guido Crosetto spalio 26 d. pareiškė, kad šalies pozicija Ukrainos klausimu nesikeičia, tačiau pridūrė, jog pagalba bus tęsiama „pagal mūsų galimybių ribas“.

Dar birželį Italija atsisakė prisijungti prie NATO Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) programos, pagal kurią sąjungininkės moka už amerikietiškus ginklus, perduodamus Ukrainai.

Tuomet G. Crosetto pareiškė: „Nuo pat pradžių sakėme ne, ir mūsų atsakymas tebėra ne.“

Vis dėlto Roma neatsisako karinės paramos Ukrainai apskritai. Ministras spalio 18 d. nurodė, kad iki metų pabaigos tikimasi parengti dar vieną pagalbos paketą.

Taigi Italija pripažįsta Ukrainos gynybos svarbą Europos saugumui, tačiau kartu brėžia finansinių galimybių ribas ir atsisako dalyvauti konkrečiame amerikietiškų ginklų finansavimo mechanizme.

Tuo metu Lietuva nuosekliai pabrėžia savo lyderystę. Šalis yra įsipareigojusi Ukrainos paramai kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Rusijos atgrasymui numatytos rekordinės lėšos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė: „Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą.“

Prezidento vertinimu, Rusija jau praktiškai pralaimėjo. Taigi Lietuvos deklaruojamos lyderystės požiūriu lieka paskutinis uždavinys – pasiekti, kad šis vertinimas virstų galutine Ukrainos pergale.

Italija jau kalba apie finansines ribas. Lietuva ir toliau deklaruoja lyderystę, tačiau kiek ši lyderystė kainuos mokesčių mokėtojams, paaiškės tik priėmus konkrečius finansavimo sprendimus.

Šaltinis: ansa.it, defensenews.com, ansa.it, lrt.lt

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi

  1. Valstybės lėšomis remiamame „Delfi“ tyrime apie Kapčiamiesčio poligono priešus neišklausyta pati bendruomenė
  2. Europa griežtina sankcijas Rusijai, bet toliau perka žaliavas iš jos karo pramonės tiekėjos1
  3. Vengrija atveria 55 tūkstančių saugumo bendradarbių archyvus, Lietuva to daryti nesiruošia3
  4. Pasaulio dėmesio centre Lietuvos prezidento kalba apie Europos saugumo ateitį4