Izraelyje gyvenantis Lietuvos žydas: G. Landsbergio „pasiūlymas turi rasistinę užuominą“(17)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui paviešinus jo ir tuo pačiu visos konservatorių partijos poziciją pabėgėlių klausimu, ekspertai.eu kreipėsi į žinomus visuomenėje žmones ir paprašė jų pasisakyti šiuo klausimu. Šį kartą savo nuomonę išsakė prieš kelis dešimtmečius Kauną palikęs ir į Izraelį išsikėlęs žydų tautybės Natanas Gitkindas, kuris yra legendinės grupės „Raganiai“ muzikantas .

Išsakau savo pragmatinę nuomonę, šį kartą ne kaip muzikantas.

Pabėgėlių problema visur pasaulyje yra labai opi, apaugusi neišspręstomis problemomis, dalis kurių nėra liečiamos iš baimės būti „politically incorrect“ (politiškai nekorektiškais), tačiau nuo to nei pabėgėlių, nei priimančių šalių padėtis negerėja kadangi visos šiukšlės dešimtmečiais pašluojamos po kilimu ir dėl tos pačios „politically correctness“ baimės nevedamas joks, esančią situaciją, atspindintis, šios temos aptarinėjimas. Mano akimis žiūrint, politinis korektiškumas neleidžia iškelti į paviršių daugelį įvairias visuomenes kamuojančių problemų ir pavadinti daiktus tikrais jų vardais.

Jei p. Gabrielius Lansbergis turi omeny, kad jis norėtų atsirinkti pabėgėlius taip, kad tarp jų nebūtų, tarkime, musulmonų, tada šis pasiūlymas yra vienareikšmiškai rasistinis.

Šioje vietoje, norėčiau pabrėžti, jog nevadinu paties G. Landsbergio rasistu, tik manyčiau, kad jo pasiūlymas turi rasistinę užuominą, juolab kad toks pasiūlymas neišsprendžia nei vienos žemiau išdėstytų problemų.

Kontroversiškų klausimų atvejuose politikai dažnai linkę atsistoti ant balto ar juodo šachmatų lentos langelio ir lieka ten mosikuodami kalavijais ir liejantys kraują ir prakaitą gindami savo poziciją, tuo metu kai pats veiksmas šachmatų lentoje nėra visą laiką baltas ar juodas, visos figūros gali pakeisti langelio spalvą ir laimi tas kuris įžiūri ateitį anksčiau nei varžovas...

Prisiminkime pabėgėlio apibrėžimą, tai padės gvildenant kai kuriuos asppektus: Pabėgėlis – asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

Norėčiau patarti p. G. Lansbergiui pasisakyti už tai, kad būtų priimti bet kokie asmenys, turintys pabėgėlio statusą, nepriklausomai nuo jų etninio ar rasinio priklausomumo, su sąlyga, kad jie nesukelia grėsmės Lietuvos saugumui. Vietoje pasiūlytos selekcijos (kas atsižvelgiant į Antrojo Pasaulinio Karo pamokas skamba žiauriai) patarčiau G. Landsbergiui nebijoti būti politiškai nekorektišku ir iškelti visuotiniam svarstymui bent jau dalį skaudžių klausimų, kaip:

- Ar Lietuvos Konstitucijoje nustatyta vyrų ir moterų lygybė privalo būti prievarta taikoma ir atvykusiems pabėgėliams, jei taip, tai kokios sankcijos bus taikomos asmenimis apribojantiems tokią lygybę viduje pabėgėlių bendruomenės ir už jos ribų.

- Ar Lietuvos įstatymai leis moterims devėti burką, čiadrą ar nikabą. Jei taip, ar toks leidimas neprieštaraus Lietuvos Įstatymams apie asmens laisvę, lygybę ir pan.

- Daugelis Šariato priesakų prieštaraus vidutinio europiečio supratimui apie asmens laisvę, lyčių lygybę ir pan. bei esančiai Lietuvos Konstitucijai. Ar Lietuva, kaip priimanti valstybė leis pilnai praktikuoti Šariatą ir jei taip, kaip ji tai pagrįs teisiniu atžvilgiu.

- Ar pabėgėliai, įgiję pastovaus gyventojo statusą, po keleto gyvenimo šalyje metų galės kreiptis dėl Lietuvos pilietybės suteikimo, taip ar ne.

- Ar pabėgėliai, įgiję pastovaus gyventojo statusą, galės apeliuoti į šeimos susijungimą ir gaus leidimą atsivežti likusius šeimos narius, ir koks bus tų šeimos narių statusas.

- Kaip galės pabėgėlis/ė, pažeidęs Lietuvos Įstatymus, būti deportuotas, kadangi nebus šalies, kuri sutiks jį priimti.

- Kokių priemonių imsis valstybė įdarbinant pabėgėlius ir kokiu būdu skatins pabėgėlių motivaciją dirbti (turint omeny plačiai žinomą pabėgėlių tendenciją gyventi iš pašalpos). Kokios priemonės, jei iš viso, gali būti taikomos, kad pabėgėlio visą gyvenimą nereikėtu išlaikyti Lietuvos mokesčių mokėtojui.

- Plačiai žinoma teisybė: skurdas ir svetima bei priešiška aplinka gimdo nusikalstamumą. Kokiu būdu valstybė ketina eliminuoti pabėgėlių getų atsiradimą ir kaip ji skatins pabėgėlių integraciją į nevisai draugiškai ir geraširdiškai nusiteikusią visuomenę.

- Ar pabėgėlių vaikas, gimęs Lietuvoje, automatiškai įgis Lietuvos pilietybę.

- Ne paslaptis, kad tarp daugumos pabėgėlių ir Europos gyventojų yra didžiulis išsilavinimo, kultūros, tradicijų, mentalumo ir pan. skirtumas. Ar valdžia turėtų reikalauti iš pabėgėlių: Romoje elkis kaip romėnas. O gal palikti juos likimo valiai?

- Ar Lietuvos visuomenė yra pasiekusi reikiamą tolerancijos lygi kad atsinešti į pabėgėlius bent jau iš humanizmo pozicijų. Jei ne, kokias priemones valstybė turėtų įdiegti, kad Lietuvos gyventojų priešiškumas (jei toks yra) pabėgėliams nenuskambėtų per visą pasaulį. Dalies čia iškeltų problemų nagrinėjimas gali būti traktuojamas kaip politiškai nekorektiškas, todėl politikas privalėtų turėtų pilietinės drąsos, kad įveiktų šią baimę ir neprisidengti keistokomis deklaracijomis ar pasiūlymais ir bandyti spręsti problemą mokantis iš svetimų klaidų, o jų Europoje begalė. Pagarbiai, Natanas Gitkindas

Naujausi

ES svarsto sankcijas neteisėtoms Izraelio gyvenvietėmsPasaulis · 2026-07-13Vokietija finansuoja 50 tūkst. smogiamųjų dronų UkrainaiPasaulis · 2026-07-13TSMC Taivane stato dar dvi lustų gamyklas – plėtrą skatina dirbtinio intelekto bumasPasaulis · 2026-07-13Maskvos sritį užgriuvo dronų banga – žuvo trys žmonėsPasaulis · 2026-07-13