JAV pareikalavo – Europa pakluso ir atveria dyzelino atsargas

Vašingtonas kartu perspėjo, kad priešingu atveju gali būti uždraustas amerikietiško dyzelino eksportas.

Donald Trump administracijos reikalavimas buvo konkretus – per šešis mėnesius išleisti apie 120 mln. barelių dyzelino. Tai sudarytų daugiau kaip 40 proc. visų Europos Sąjungoje sukauptų avarinių dyzelino ir gazolio atsargų. Didžiausia šių atsargų dalis sukaupta būtent Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Europos reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

Jau spalio 2 d. G7 valstybės susitarė koordinuotai per keturis mėnesius išleisti 100 mln. barelių kuro atsargų. Didelė dyzelino dalis turi būti pateikta rinkai per pirmąsias 20 dienų. Kiek konkrečiai turės skirti atskiros valstybės, nepaskelbta.

120 mln. ir 100 mln. barelių nėra tas pats sprendimas. Pirmasis skaičius – JAV reikalavimas Prancūzijai ir Vokietijai dėl dyzelino, antrasis – vėliau priimtas bendras G7 sprendimas dėl dyzelino ir kitų naftos atsargų panaudojimo.

G7 taip pat įsipareigojo tarpusavyje netaikyti energijos produktų eksporto ribojimų. Taigi JAV grasinimas užsukti dyzelino eksportą galutiniame susitarime virto priešinga nuostata – G7 šalys pasižadėjo tokių draudimų viena kitai netaikyti.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, dyzelino rinkoje padėtis tebėra įtempta. Nors žalios naftos eksportas iš Artimųjų Rytų gerokai atsigavo, perdirbtų naftos produktų tiekimas vis dar smarkiai ribojamas. Padėtį papildomai apsunkino Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Taigi, JAV pareikalavo iš dviejų didžiausias dyzelino atsargas turinčių Europos Sąjungos valstybių atverti rezervus, pagrasino eksporto draudimu, o jau kitą dieną G7 susitarė pradėti koordinuotą kuro atsargų išleidimą.

Šaltinis: reuters.com, reuters.com, consilium.europa.eu, reuters.com, iea.org