Ką reiškia apolitiška prezidentė

Sulaukę dvidešimt trečiųjų nepriklausomos valstybės metinių, šalies gyventojai sužinojo labai įdomų dalyką apie politiką – pasirodo, galima būti apolitišku politiku. Tokį atradimą padarė ne koks neišsiblaivęs politikos apžvalgininkas, bet pati prezidentė, atsakydama į „Delfi“ klausimus. „Esu nepartinė ir apolitiška, man nesvarbu, kokios politinės jėgos sudaro vyriausybę“, – pareiškė Dalia Grybauskaitė. Kai sutinki jaunuolį su nusmukusiomis kelnėmis ar susivėlusį ir neišsimiegojusį menininką, kurie išdidžiai pareiškia, kad yra apolitiški, – viskas aišku, bet kai tai sako aukščiausias šalies politikas, nežinai, juoktis ar verkti. Juk terminų žodynas taip aiškina šios graikiškos stilistikos žodžio prasmę: „ apolitiškas, apolitiška – kuris turi politikos vengimo bruožų“. Dar nurodoma pažiūrėti į žodį „apolitiškumas“, kurio aiškinimas dar griežtesnis: „abejingumas politikai, nesidomėjimas ja”. Tad tenka padaryti tokias išvadas: a) prezidentės atsakymus rašė visiška žiopla, kuri nežino tarptautinių žodžių reikšmės; b) prezidentės atsakymus redagavo labai išsiblaškę žmonės ir blogai atliko savo darbą; c) prezidentės atsakymus redagavo jos priešai, kurie nori sugriauti jos gerą įvaizdį; d) prezidentės atsakymai visai neredaguojami, bet tuomet ji nežino tarptautinių žodžių reikšmės; e) prezidentė padarė semantinį žodžio „apolitiška“ prasmės atradimą, kurio nežinojo niekas iki šiol, ir ji verta lingvistikos ekspertų dėmesio; f) prezidentė visai nesidomi politika, bet tuomet vargas šaliai, kurios pagrindinis politikas nesidomi savo profesija; g) viskuo kaltas „Delfi“ – iškraipė prezidentės mintis. Kokią išvadą pasirinktumėm – liksime suglumę. Gal to prezidentė ir siekė?