KAM teigimu, 200 mln. eurų paskirtis paaiškės patvirtinus biudžetą

2026 m. spalio 28 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa nurodė, kad iš 2027 metams numatomų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) apie 4,8 proc. sudarys tiesioginės gynybos išlaidos. Dar 200 mln. eurų numatoma su gynyba susijusioms reikmėms.

„Ekspertai.eu“ kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, prašydami paaiškinti šios sumos paskirtį ir jos įtraukimą į bendrą gynybos finansavimą. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas atsakė, kad konkretus paskirstymas paaiškės patvirtinus biudžetą. Tik tuomet, ministerijos teigimu, bus galima tiksliai įvertinti ir poveikį suplanuotiems gynybos poreikiams. Platesnių išlaidų įtraukimą KAM grindžia infrastruktūros, atsparumo ir pasirengimo krizėms svarba. NATO susitarimas tokias išlaidas numato: 2025 m. birželio 25 d. Hagos deklaracijoje iki 2035 metų sutarta pagrindiniams gynybos poreikiams kasmet skirti bent 3,5 proc. BVP, platesnėms saugumo investicijoms – iki 1,5 proc. BVP. Tačiau KAM neįvardijo, kurioms konkrečioms priemonėms numatyti Lietuvos 200 mln. eurų. Ministerija ragina vertinti ilgalaikiams poreikiams reikalingą sumą eurais, o ne vien nuo BVP dydžio priklausantį procentą. Siekdama išsaugoti suplanuotus poreikius, ji svarsto su gynybos pramonės atstovais tikslinti mokėjimų grafikus. Pagal galiojančias sutartis šiemet mokami didesni avansai, anot KAM, mažina kitų metų naštą ir atlaisvina lėšų naujiems įsigijimams. KAM taip pat pabrėžia, kad metų eigoje fiksuojamas asignavimų panaudojimo procentas neparodo galutinio metinio rezultato: didžioji dalis mokėjimų už pagrindinius įsigijimus paprastai atliekama antroje metų pusėje. Dalį nepanaudotų lėšų galima perkelti į kitus metus, atsižvelgiant į asignavimų pobūdį, sutartinius įsipareigojimus ir biudžeto teisės aktus. Mokėjimų laiko keitimas paaiškina, kaip galima paskirstyti finansinę naštą tarp metų. Kokią naudą už 200 mln. eurų ketinama gauti, visuomenei reikėtų žinoti dar svarstant biudžetą, kai išlaidų prioritetus galima keisti.