Kapčiamiesčio miško negins Vėgėlės ir Jankūno kalbos – jį gins kariuomenė(3)

Pastaruoju metu žmonės gąsdinami kalbomis apie planuojamas karių manevravimo pratybas Kapčiamiesčio apylinkėse. Vieni jau piešia kone išartą mišką, kiti mėgina kurstyti baimę, esą kariuomenė ateina niokoti gamtos. Tačiau tiesa daug paprastesnė ir daug ramesnė.

Miškas nebus naikinamas. Čia ne statybos, ne kirtimai ir ne buldozerių žygis. Kariai treniruosis esamais miško keliais, proskynomis ir numatytais maršrutais. Saugomos teritorijos, pelkės ir jautrios vietos lieka neliečiamos, o jei kur nors po technikos pravažiavimo reikės ką pataisyti, tai bus sutvarkyta.

Žinoma, gali pasigirsti technikos garsai, mokomieji šūviai, gali tekti kiek luktelėti, jei keliu pravažiuos kariuomenės kolona. Tačiau tai nėra nelaimė. Tai ženklas, kad valstybė dar nėra galutinai užmigusi ir kad kariuomenė vis dar ruošiasi ginti Lietuvą, o ne fotografuotis paradams.

Todėl ypač šleikščiai atrodo kai kurių politikų bandymai šioje vietoje kelti paniką. Vėgėlė, Jankūnas ir kiti panašūs veikėjai ne ramina žmones, ne stiprina pasitikėjimą savo valstybe, o tik sėja baimę, įtarumą ir nepasitikėjimą.

Tokios kalbos paprastam žmogui kelia labai aiškų klausimą – kam tai naudinga? Nes kuo daugiau Lietuvoje nepasitikėjimo kariuomene ir valstybe, tuo patogiau tiems, kurie nori mūsų silpnumo.

Ir labai sunku nepastebėti, kad tokia retorika pavojingai primena Kremliui naudingus pasakojimus.

Kapčiamiesčio žmonėms šiandien reikia ne isterijos, o aiškumo. Miškas išliks. Gamta nebus sutrypta. O kariuomenė darys tai, ką ir privalo daryti – mokysis ginti savo žemę.

Todėl bijoti reikia ne savo kariuomenės, o tų, kurie mėgina supriešinti žmones su valstybe.