Karo grėsmės akivaizdoje vokiečiai nenori palaikyti NATO sąjungininkų(9)

„Jokių ginklų Ukrainai ir jokio karinio palaikymo NATO sąjungininkams, net ir tuo atveju, jei juos užpultų Rusija“, – būtent tokia daugumos vokiečių (56%) nuomonė, remiantis JAV tyrimų centro „Pew“ apklausa, teigia „Die Welt“ apžvalgininkas. Jokioje kitoje Vakarų valstybėje „nebuvo užfiksuotas toks menkas pasiryžimas vykdyti savo įsipareigojimus sąjungininkams kaip Vokietijoje“, – teigia jis.

Apklausoje be Vokietijos dalyvavo JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos ir Ispanijos šalių respondentai. Vokietijoje taip pat didžiausias neigiamas NATO įvaizdžio vertinimo pokytis tarp visų apklausoje dalyvavusių šalių: nuo 73% 2009 m.

iki 55% 2014 m. „Reikia pastebėti, kad buvo klausiama ne to, ar verta suteikti karinę pagalbą Rusijos užpuolimo atveju Ukrainai, Gruzijai ar Moldovai (NATO nepriklausančioms šalims), bet, pavyzdžiui, Lenkijai ir Baltijos šalims“, – pažymi autorius.

Vokietijos „žaliųjų“ partijos atstovas Jurgenas Tritinas (Jürgen Trittin) taip pakomentavo šią apklausą: „Didžioji gyventojų dalis mano, kad nėra realaus pavojaus NATO ir ES. Šis suvokimas ir atsispindi apklausoje. ES ir NATO pagalbos garantijos, žinoma, vis dar galioja.“

Be to, vokiečiai, pažymi žurnalistas, pasirodė esą „didžiausiais Ukrainos narystės NATO priešininkais: 57% pasisakė prieš“. Panašus Ukrainos stojimo į NATO priešininkų procentinis skaičius yra tik Italijoje (46% „prieš“ ir 25% „už“). Kitose apklausoje dalyvavusiose šalyse pasisakančių „už“ skaičius yra didesnis, nei sakančių „prieš“.

„Nenuostabu, kad Vokietija pasisako ir prieš ginkluotės tiekimą Ukrainai. Tik 19% vokiečių pasisakė „už“. Kitoje Atlanto pusėje, Kanadoje ir JAV, ginkluotės tiekimo šalininkų yra 44 ir 46%”, – tęsia autorius.

„Tuo tarpu „Pew“ apklausa Rusijoje parodė, kad didelį gyventojų palaikymą turi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vykdoma politika. Nuo to laiko, kai prasidėjo neramumai Ukrainoje ir buvo aneksuotas Krymas, pastebimas ryškus tautinės savimonės augimas šalyje“, – teigiama straipsnyje.

Žurnalistas pateikia duomenis: 2013 m. savo šalies įvaizdį „labai gerai“ vertino tik 29% rusų, šiais metais – 63%. Negana to, 69% Rusijos gyventojų negatyviai vertina TSRS griūtį 1991 m., o 61% laikosi nuomonės, kad „kai kurios kitų šalių teritorijos iš tikrųjų turi priklausyti Rusijai. Tai atitinka V. Putino filosofiją, kuris 2005 m. TSRS griūtį pavadino didžiausia XX a. geopolitine katastrofa“, – pastebi straipsnio autorius.

Šaltinis: pewglobal.org

Naujausi

Seutos krizė slopsta, tačiau mieste liko tūkstančiai migrantųPasaulis · 2026-08-03Naujas anekdotas: „mūsų kare“ iš priešo pasigesta atsiprašymoKaras ir taika · 2026-08-03Nausėda visą savaitę dirbs Lietuvai iš MadeirosPolitika · 2026-08-03Seuta tapo perspėjimu visai Europai: Vokietija reikalauja užverti išorinių sienų spragasPasaulis · 2026-08-03