Karui ruošiamės, o ką valgysime per branduolinę žiemą(3)

Bet man kilo viena mintis. Jeigu jau taip rimtai ruošiamės karui, ar kas nors pagalvojo, ką darysime, jeigu bus panaudotas branduolinis ginklas ir prasidės branduolinė žiema?

Juk po didelio branduolinio karo dėl gaisrų į atmosferą gali pakilti tiek suodžių, kad Saulės šviesa sunkiai pasieks Žemę. Atšals oras, augalai nebeaugs taip, kaip dabar, o kai kur gal išvis nieko nepavyks užauginti.

Ir kiek tai tęsis? Ne mėnesį ir ne du. Mokslininkai kalba, kad po didelio branduolinio karo tokios pasekmės gali tęstis ne vienus metus, o kai kuriais atvejais ir apie dešimtmetį.

Tai ką tada valgysime?

Net jeigu Lietuva ir liktų tiesiogiai nepaliesta branduolinių sprogimų, maisto problema niekur nedingtų. Juk jeigu derlius neužaugs pas mus, gali neužaugti ir kitose šalyse. Vadinasi, nebus iš kur jo atsivežti.

Galime turėti geriausius tankus, raketas, slėptuves, bet ką iš to turės paprastas žmogus, jeigu neturės ką valgyti?

Man atrodo, kad valstybė turėtų rimtai pagalvoti apie dideles maisto atsargas. Ir ne tik kariuomenei, bet visiems gyventojams. Ne kelioms dienoms ar porai mėnesių, o daug ilgesniam laikui.

Juk jeigu prarasime vieną derlių, tai jau didelė bėda. O jeigu du, tris ar dar daugiau? Kol visi tie suodžiai nusės, kol vėl bus pakankamai saulės ir galėsime normaliai auginti maistą, žmonėms reikės kažkaip išgyventi.

Aišku, vien sukauptomis atsargomis visų problemų neišspręsime. Bet bent jau būtų iš ko pradėti.

Norėčiau žinoti, kiek Lietuva iš tikrųjų turi maisto atsargų, kiek laiko jų užtektų visiems gyventojams ir ar valdžia apskritai yra paskaičiavusi, ką darytume, jeigu maisto tektų laukti ne savaites ar mėnesius, o kelerius metus.

Apie tai kažkodėl beveik nieko negirdėti. Apie ginklus, karinius planus ir pasirengimą karui kalbama kiekvieną dieną, o apie tai, kaip žmonės turėtų išgyventi po tokio karo, beveik tylima.

Man atrodo, kad jeigu jau ruošiamės karui, reikia pagalvoti ne tik apie tai, kaip kariausime, bet ir kaip paskui gyvensime.

Nes laimėti karą ir paskui mirti iš bado būtų labai keista pergalė.