Konservatorių politologas: yra kalbų, kad Ukrainos prezidentas kuria naują politinę jėgą(8)

Konservatorės Irenos Degutienės padėjėjas, politologas Linas Kojala Lietuvos radijo laidoje „Lietuvos diena“ konstatavo, kad Ukraina dar neparodė pasauliui savo sėkmės istorijos.

Vakarai laukia įrodymų, kurie jiems leistų kredituoti į ES norinčią patektį Ukrainą, tačiau byra šalies vyriausybė, vadovaujama vieno Maidano lyderių Arsenijaus Jaceniuko, ir parlamentas neranda bendro surtarimo.

„Be jokių abejonių, Ukrainai būtina pateikti savo sėkmės istoriją. Po karo, kuris tebevyksta, po Maidano šalis privalėjo žengti būtinus žingsnius tam, kad įrodytų Vakarams, jog yra verta tų kreditų, paskolų, kurias ir toliau gauna iš tarptautinių kreditorių.

Antra, reikia įrodyti, kad tie procesai, kurie vyko šalyje, leidžia Ukrainai apsivalyti, išspręsti pagrindines problemas ir žengti tvariu Europos integracijos keliu. Žinome, kad pasirašytas asociacijos susitarimas, pradėtos reformos ir panašiai“, – Lietuvos klausytojams paaiškino Rytų Europos studijų centro darbuotojas.

Kokybišką politinių, ekonominių ir socialinių procesų Rytų Europoje stebėjimą, analizę ir tyrimus atliekantis kito konservatoriaus Lauryno Kasčiūno vadovaujamas centras seniai stebi situaciją Ukrainoje ir apie tai reguliariai informuoja Lietuvos žmones. Centro analitikas L. Kojala įnešė abejonių dėl dabartinės politinės padėties valstybėje, kurią Lietuva besąlygiškai remia.

„Dabartinis politinis chaosas stumia visą valstybę į aklavietę, nes, jei nėra valdžios, kuri būtų pajėgi laikytis numatytos krypties, iškyla problemų ir dėl Vakarų dėmesio bei paramos – ar tikrai tokia valdžia, kuri neišsprendžia senų ir labai gilių Ukrainos problemų, gali būti ta, kuria pasitikima. Tad labai svarbu, kad dabar Ukrainoje prasidėtų procesai, kurie galiausiai leistų turėti efektyvią valdžią“, – patarimų negailėjo konservatorių politologas.

Tačiau laidos pabaigoje pridūrė, kad yra kalbų, jog situacija gali iš esmės pasikeisti. „Panašu, kad vienintelis kelias yra rinkimai.

Netgi prezidentas tam jau ruošiasi – yra kalbų, kad jis kuria naują politinę jėgą kartu su Michailu Saakašviliu. Ta jėga būtų greta dabartinio P.

Porošenkos bloko tam, kad prezidento įtaka parlamente dar labiau sustiprėtų po rinkimų ir tai galbūt leistų efektyviau įgyvendinti reformas“, – prezidento ir reformų tiesiogines sąsajas išgirstomis kalbomis pagrindė politikos mokslininkas.

Labai keista, kad dabartinis P. Porošenkos blokas, kurį kaip demokratijos pavyzdį po Maidano pasauliui pristatinėjo Lietuva, niekaip negali pasistūmėti reformų platformoje. Bet dar keisčiau, kad konservatorių politologas tiki, jog sustiprinus prezidento, kurio artimiausią draugą I. Kononenką ministras A. Abromavičius apkaltino korupcija, įtaką parlamente staiga imtų ir pasikeistų reformų padėtis.

Kas jau kas, o lietuviai tikrai turėtų žinoti, kad sustiprėjus prezidentų įtakai parlamente atsiranda dar palankesnės sąlygos politinei korupcijai, teismų stagnacijai ir vienpartystei. Kaip sako lietuvių liaudies patarlė – „kuo pats kvepia, tuo kitą tepa“. Bet mes dar pamokysime ukrainiečius demokratijos.

Naujausi

Seutos krizė slopsta, tačiau mieste liko tūkstančiai migrantųPasaulis · 2026-08-03Naujas anekdotas: „mūsų kare“ iš priešo pasigesta atsiprašymoKaras ir taika · 2026-08-03Nausėda visą savaitę dirbs Lietuvai iš MadeirosPolitika · 2026-08-03Seuta tapo perspėjimu visai Europai: Vokietija reikalauja užverti išorinių sienų spragasPasaulis · 2026-08-03