Krovinių griūties kaina: „Lietuvos geležinkeliai“ neteko pajamų, o darbo – apie 1,6 tūkst. darbuotojų(3)

Po Rusijos karo prieš Ukrainą, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei nutrūkusių krovinių srautų Lietuvos geležinkelių sistema patyrė vieną didžiausių smūgių per pastaruosius metus. Praradus didelę dalį tranzito ir pajamų, „Lietuvos geležinkelių“ grupė 2022 m. atleido apie 1,6 tūkst. darbuotojų.

Iš pradžių buvo skelbta apie galimą beveik 2 tūkst. darbuotojų atleidimą, tačiau galiausiai darbo neteko apie 1 600 žmonių. Daugiausia jų buvo atleista iš „LTG Cargo“ – apie 800 darbuotojų. Dar daugiau kaip 500 žmonių neteko darbo „LTG Infra“, o pačioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ – beveik 300.

Pagrindinė šių atleidimų priežastis – smarkiai sumažėję krovinių pervežimai. Po geopolitinių sprendimų, sankcijų ir nutrūkusių ar apribotų ryšių su Rusijos bei Baltarusijos krovinių srautais Lietuvos geležinkeliai neteko didelės dalies pajamų. Ypač skaudžiai tai kirto krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“, kuri buvo tiesiogiai priklausoma nuo tranzito.

Oficialiai tai buvo vadinama veiklos efektyvinimu, sąnaudų mažinimu ir prisitaikymu prie naujos rinkos realybės. Tačiau už šių techninių formuluočių slypi labai konkretūs žmonės – šimtai geležinkelininkų, kuriems teko palikti darbą.

Tai rodo, kad sankcijų ir geopolitinių sprendimų kaina nėra tik abstraktūs milijonai ataskaitose. Ji matuojama ir prarastomis darbo vietomis, mažesnėmis šeimų pajamomis, susitraukusiomis įmonėmis bei regionais, kuriuose geležinkeliai ilgus metus buvo vienas svarbiausių darbdavių.

Todėl kalbant apie „vertybinę politiką“ ir kovą su grėsmėmis būtina pasakyti visą kainą – ne tik tą, kuri gražiai atrodo politiniuose pareiškimuose, bet ir tą, kurią sumokėjo konkretūs Lietuvos darbuotojai. Šiuo atveju – geležinkelininkai, netekę darbo po to, kai nutrūko iki tol dideles pajamas generavę krovinių srautai.