Buvęs ilgametis Krymo totorių Medžliso vadovas, Ukrainos parlamentaras Mustafa Džemilevas pareiškė, kad Medžlisas gavo tikruosius duomenis, kiek žmonių dalyvavo vadinamajame Krymo referendume.

Balsuoti atėjo 34,2 procento Krymo gyventojų, – tokia informacija buvo išsiųsta Rusijos specialiajai tarnybai FSB, kuriai, anot M. Džemilevo, „reikia žinoti tikrąją padėtį, o ne tą propagandinį paveiksliuką, kurį jie platina“.

Krymo valdžia skelbė, esą „referendume“ dalyvavę 83,1 procento Krymo gyventojų, iš jų 96,77 procento pasisakę už prisijungimą prie Rusijos. Pagal oficialius duomenis už prisijungimą balsavo 123 procentai Sevastopolio gyventojų.

M. Džemilevas teigė, kad šie duomenys yra suklastoti, o Krymo totoriai „referendumą“ apskritai boikotavo.

„Balsavimo dieną 12 valandą buvo paskelbta, esą jau balsavo 60 procentų žmonių. Be to, balsuoti buvo galima bet kur: pabalsavus viename kaime, nueiti į kitą ir tą patį padaryti dar kartą“, – Ukrainos radijui pasakė M. Džemilevas.

Tuo metu Kremliaus nuotaikas transliuojančiu klounu vadinamas Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis televizijos laidoje prabilo Krymo totorių kalba.

„Krymo totoriai, aš į jus kreipiuosi. Mes per amžius turime gyventi taikiai ir draugiškai. Kryme, niekas tavęs taip nemylės, kaip aš. Jeigu nebūtų tavęs, Kryme, tai kam būtų reikalingas gyvenimas?“ – klausė politikas, organizavęs Rusijos „turistus“ vykti į Ukrainą „gelbėti“ rusakalbių ir siūlęs okupuoti Baltijos valstybes.

Parengė Rasa Kalinauskaitė

Naujausi

Jack Matlock: NATO plėtra pavertė gynybinį aljansą puolamuojuUžsienis · 2026-09-26Kada žurnalistai paims mėginius Seime, Vyriausybėje ir Daukantynėje?Nuomonės · 2026-09-26Lietuva ir Mongolija aptarė glaudesnį bendradarbiavimą ir paramą UkrainaiPolitika · 2026-09-26Rusija smogia Ukrainos skaitmeninės ekonomikos šerdžiai – atakuoja interneto tiekėjus ir duomenų centrusUžsienis · 2026-09-26

Komentarai (2)

Rikiuoti
pagooglinkit2014-03-26 21:03

nuostabi daina-С чего начинается гадина?

Pikasas2014-03-26 12:13

Gali būti, kad skelbtas vienas procentas balsavusių totorių yra artimas tiesai. Ar jų daugiau balsavo už Krymo priklausymą Rusijai ar už autonomiją Ukrainos sudėtyje - sunku tiksliai pasakyti. Neatmestina, kad Krymas gali ateityje tapti pasipriešinimo Rusijos imperijai simboliu. Jei žvelgti į pusiasalio istoriją, tai ji ne tik labai įdomi, bet ir perspėjanti apie tai, ką gali padaryti okupacinis režimas su vietinių gyventojų atskiromis tautinėmis grupėmis. Krymas pagal carinės Rusijos ir Turkijos sutartį turėjo teisę į neutralumą. Rusija tą sutartį sulaužė, o Kryme gyvenusius totorius beveik totaliai išnaikino arba privertė bėgti į kitas šalis. Antrą kartą Krymo totoriai buvo išvežti po Antrojo pasaulinio karo jau sovietinio režimo. Jie visi nenusižudė, kaip Masado vadovaujami žydai - sikarijai ir net sugebėjo po Sojūzo subyrėjimo išsikovoti teisę grįžti į savo istorinę tėvynę. Būtų labai liūdna, kad ši V. Putino režimo įvykdyta okupacija galutinai paskandintų Krymo totorių viltis puoselėti savo tautos kalbą ir kultūrą kartu su kitomis Ukrainoje gyvenančiais ukrainiečiais bei kitų tautų bendrijomis. Prisiminimai apie imperijų vykdytus Pasaulio padalinimus lietuviams yra ypač skaudūs. Tai vyko dviejų imperijų - fašistinės ir stalininės slaptame suokalbyje abipusiu pritarimu. Esame Europos Sąjungos nariai. Tikėtis, kad demokratinės šalys bandys pratęsti slaptų suokalbių istoriją, nėra jokios logikos. Kremlius lieka gan vienišas, vis labiau pats save izoliuoja ir jam belieka tik sava žiniasklaida, kuri nuolat demagoginiais ir melo išpuoliais kursto rusų tautą prieš kitas tautas. Ta nyki propaganda veikia, tačiau manau, kad nepaliečia sveikų tautos šaknų, kurios po tokios karinės ekspansijos gali dar labiau sutvirtėti. Vis sunkiau mūsų žiniasklaidai rasti Pasaulio kairiojoje spaudoje V. Putino agresiją pateisinančius rašinius ir vis daugiau žinomų rusų pasako savo nuomonę, smerkiančią agresiją prieš kaimyninę Ukrainą. Tai nemaža parama "Pomaidaninei" Ukrainai, kurios vienybė stiprėja ne savaitėmis, o dienomis. Su putiniška Rusija ukrainiečių tauta nebedraugaus niekada. Tenka viltis, kad iš vidaus pūvantis V. Putino režimas sužlugs. Sąlygos tam, silpstant ekonominėms galimybėms ryšium su tokia vykdoma politika, vis ryškėja. Rusijos verslo magnatai gali surasti tokį statytinį, kurio aplinkoje "otkatiniai" atskaitymai bus mažesni ir tokie kariniai vojažai nebus planuojami bei vykdomi. Kol kas jie gelbsti savo milijardus dolerių slėpdami juos užsienio bankuose. Kai kurių lėšos juose jau "užšaldytos". Nesvarbu ką tokie čiauška į eterį, kaip jiems V. Putino karinės agresijos proveržiai Čečėnijoje, Gruzijoje ar Ukrainoje patinka. Gali būti, kad net visai tokia politika normaliam verslui vystyti nepalanki, tad ir atsakas į ją gali būti adekvatus.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi