Laisvė kainuoja: baltarusiškų trąšų tranzito draudimas Lietuvai kainavo dešimtis milijonų eurų(14)

Paaiškėjo konkreti baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimo kaina. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skaičiuoja, kad po baltarusiškų trąšų tranzito draudimo kasmet neteko apie 14 mln. eurų pajamų. Tuo metu valstybės valdoma geležinkelių grupė LTG iš „Belaruskalij“ krovinių iki tranzito nutraukimo per metus vidutiniškai gaudavo apie 60 mln. eurų pajamų.

Iki sankcijų baltarusiškos kalio trąšos buvo vienas svarbiausių Klaipėdos uosto krovinių. 2021 m. jų krova uoste siekė beveik 12 mln. tonų ir sudarė beveik trečdalį visos uosto krovos, kuri tais metais buvo 45,6 mln. tonų.

Uosto direkcija nurodo, kad 14 mln. eurų – tai tik pačios direkcijos negautos pajamos. Realus poveikis buvo platesnis: jį pajuto krovos bendrovės, vežėjai, ekspeditoriai ir kiti su tranzitu susiję verslai.

Dar aiškesnis vaizdas matyti iš „LTG Cargo“ dokumentų. Bendrovės 2021 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai uždirbdavo apie 60 mln. eurų, gabendama apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių. 2022 m. vasario 1 d. paslaugų teikimas pagal šią sutartį buvo nutrauktas.

Tai reiškia, kad vien uosto direkcijos ir LTG mastu kalbama apie maždaug 74 mln. eurų negautų metinių pajamų. Tačiau šis skaičius nėra galutinis visos Lietuvos ekonomikos nuostolis, nes į jį neįtrauktos krovos bendrovių, ekspeditorių, susijusių paslaugų teikėjų ir kitų grandinės dalyvių netektys.

Kitaip tariant, sprendimas dėl baltarusiškų trąšų tranzito nebuvo vien moralinė ar geopolitinė deklaracija. Jis turėjo labai konkrečią finansinę kainą – dešimtis milijonų eurų per metus, prarastą krovinių srautą ir smūgį visai logistikos grandinei.

Viešojoje erdvėje šis klausimas dažnai buvo pateikiamas kaip principinis pasirinkimas tarp sankcijų politikos ir ekonominių interesų. Tačiau dabar, kai pačios įmonės įvardija skaičius, tampa aišku, kad visuomenei turi būti pasakyta visa kaina: kiek pajamų prarado uostas, kiek – geležinkeliai, kiek – privačios bendrovės ir kokia buvo bendra ekonominė tokio sprendimo našta.

Kol kas viešai matoma tik dalis paveikslo: apie 14 mln. eurų per metus uostui ir apie 60 mln. eurų per metus LTG. Visa likusi sąskaita – krovos kompanijų, ekspeditorių, susijusių verslų ir valstybės biudžeto netektys – dar laukia tikslaus įvardijimo.