"Lelijos" siuvėjos mūšį pralaimėjo, bet karas tęsiasi(23)

Kai prieš porą metų AB „Lelija“ Rokiškio filialo siuvėjos viešai prabilo apie vergiškas savo darbo sąlygas, vilniečiai rinkosi į protestą prie prezidentūros. Mat 2009 metų lapkričio 24 dieną Dalia Grybauskaitė apdovanojo šios įmonės generalinę direktorę Genę Zaveckienę „Lietuvos metų verslininkės“ prizu, bet šio „verslo“ esmę atskleidė siuvėjų algalapiuose įrašyti skaičiai.

Moteriai, kuri dirbo visą mėnesį įskaitant du šeštadienius, buvo išmokėti 513,37 Lt, o kai kurioms jos kolegėms – dar mažiau. „Tai reiškia, kad žmogaus darbo valanda kainavo 2 litus 67 centus.

Už tiek negalima net duonos kepaliuko nusipirkti. Tai vergovė.

Aš sutinku gauti galą viešai Vilniaus centre, jei ponia Zaveckienė metus išgyvens už tokius pinigus“, – tada sakė ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė.

Nepilnamečius vaikus auginančios siuvėjos buvo priverstos imti paramą maisto produktais ir registruotis darbo biržoje kaip ieškančios papildomo darbo vien tam, kad įgytų teisę prašyti lengvatų už šildymą. Bet metų verslininkės titulo iš G. Zaveckienės niekas neatėmė, tad ekspertai.eu nusprendė pasidomėti, kas pasikeitė per tą laiką.

Sukilusios Rokiškio filialo siuvėjos išsiuntė Valstybinei darbo inspekcijai prašymą, kuriame išdėstė savo pretenzijas: laiku nemokamas atlyginimas, sumažinti įkainiai, prievartinis darbas šeštadieniais, priverstinės neapmokamos atostogos. Valstybinė darbo inspekcija teisme įrodė net minimalios algos nemokėjusios G. Zaveckienės kaltę ir skyrė jai 7500 Lt baudą, bet šis pasiekimas darbuotojoms didelio džiaugsmo neatnešė. Ta pati VMI išaiškino, kad kiekviena iš jų dėl negauto atlygio į teismą turi kreiptis asmeniškai.

Darbuotojoms užvirė pragarą

Atrodytų, toliau viskas turėjo būti paprasta: reikėjo paduoti pretenziją darbo ginčų komisijai ir išsireikalauti nepriemokos iki minimalios algos už visą laikotarpį. Bet net ir teismui paskyrus baudą padėtis „Lelijos“ fabrike negerėjo, netgi atvirkščiai – ėmė blogėti.

„Iš Vilniaus atvykusi administracija su teisininke ir advokatu priešakyje reikalavo atsiimti prašymus, paduotus darbo ginčų komisijai. Kelios moterys neatlaikė spaudimo ir atsiėmė, kitos pasiliko sau teisę apsispręsti vėliau, kol nesibaigs senaties terminas“, – pasakojo Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.

Tos, kurios prašymų neatsisakė, patyrė psichologinį terorą – į darbą eidavo lyg į karą. „Užtenka nubėgti į bufetą ir iškart tave užsipuola, kad pasitraukei iš darbo vietos“, – prisimena „Lelijos“ Rokiškio filialo darbininkų profsąjungos pirmininkė Jūratė Bulavienė. Siuvėjos jautėsi tiesiog sekamos – kur ir kada eina, kodėl ir su kuo kalba telefonu.

Prasidėjo ir darbuotojų įsteigtos profsąjungos persekiojimas. Moters, kuri atsisakė rašyti prašymą išstoti iš profsąjungos, neišleido nuvykti į onkologinę ligoninę.

Į artimos giminaitės laidotuves išvažiavusi profsąjungos pirmininkės pavaduotoja buvo apkaltinta padariusi pravaikštą, nors apie įvykusią nelaimę perspėjo meistrę. Siuvėją, kuri žodžiu susitarusi su vadovybe nuvyko į polikliniką, nubaudė drausmine nuobauda ir neišmokėjo premijos už įvykdytą mėnesio normą...

Po tokių įvykių dalis moterų parašė prašymus išeiti iš darbo, kitos atsiėmė bet kokius kaltinimus, norėdamos gyventi ramiai, trečios nusprendė kovoti iki galo.

Profsąjunga teismą pralaimėjo

Antrą kartą „Lelijos“ darbuotojos kreipėsi į teismą bandydamos nusikratyti vergiško darbo savaitgaliais. 2010 metų spalio 16 dieną – šeštadienį – jos nėjo į darbą ir už tai buvo nubaustos drausminėmis nuobaudomis, nors prieš tai dirbo šešis šeštadienius iš eilės negaudamos net minimalios algos.

„Šį darbdavio sprendimą apskundėme teismui, bet nei Rokiškio rajono, nei Panevėžio apygardos teismai neįžvelgė darbuotojų teisių pažeidimų, o palaikė darbdavio poziciją: darbuotojas privalo dirbti tada ir tiek, kiek reikia darbdaviui“, – komentavo teismo sprendimą I. Judina.

Pati siuvėja dirbusi J. Bulavienė pasakojo, kad nors šeštadieniais moterys į darbą turėjo ateiti anksčiau ir dirbti ilgiau, bet nei viršvalandžiai, nei darbo diena nebūdavo fiksuojama.

Atlygio už tai siuvėjos negaudavo, bet neatėjusioms žymėdavo pravaikštą ir bausdavo baudomis. Kad dirbti reikės ir šeštadienį, būdavo pranešama penktadienį jau baigiantis darbui, nors darbdavys turėtų apie tai įspėti prieš savaitę.

„Susiplanuoji savaitgalį, o tau pasako, kad rytoj dirbsi... Jautiesi visiškai išsekęs, bevertis ir gniuždomas“, – prisimena J. Bulavienė tuos laikus, kai kartu su būriu pervargusių moterų poilsio dienos rytą traukdavo į fabriką.

Bet tą šeštadienį 40 iš 140 darbuotojų liko namuose su savo šeimomis. „Tai buvo pačių siuvėjų organizuotas protestas prieš išnaudojimą ir nepagarbą jų darbui. Nors dirbo visą mėnesį, taip pat ir šeštadieniais, atsiskaitymo lapeliuose pamatė sumas, kurių liežuvis nesiverčia vadinti atlyginimu“,- sakė darbuotojas Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.

Ir vis dėlto teismas nusprendė, kad teisus darbdavys. Mat UAB „Lelija“ atsiliepime nurodė, kad neatvykimas į darbą buvo iš anksto suderinta nepaklusnumo akcija, Samdomų darbuotojų profsąjungos inspiruotas puolimas prieš darbdavį, o įmonėje esąs įvestas suminis darbo grafikas, todėl moterys šeštadieniais privalančios dirbti.

„Jokio teisingumo iš teismo nesulaukėme. Mūsų viršininkė pati parinko liudininkus – perėjo per cechą ir susirinko apie 20 liudininkų... Žmonės bijodami ėjo ir liudijo jos naudai. O gal su jais buvo sutarta, kad už tai kažką gaus? Apie kokį teisingumą galima kalbėti? – piktinosi „Lelijos“ darbuotoja Violeta (vardas pakeistas – aut.).

Pralaimėjimas teisme profsąjungai kainavo 4875 Lt. Laimei, „Lelijos“ darbuotojoms, kurios priverstos prašytis pašalpų, kad prasimaitintų, nieko mokėti nereikėjo, nes į teismą kreipėsi tik profsąjungos nariai, mokantys nario mokestį – iš jo ir buvo padengtos teismo išlaidos.

Sąlygos šiek tiek pagerėjo

Nors ir pralaimėjusios teismą, kalbintos siuvėjos pripažino, kad padėtis įmonėje šiek tiek pagerėjo. „Dabar ir avansą moka, ir atlyginimą mėnesio pabaigoje.

Anksčiau laukdavome ir nežinodavome, kada sumokės, kartais pinigus gaudavome tik po 3 mėnesių“, – pasakojo Gedvilė (vardas pakeistas – aut. ).

Bet tos, kurios nepriklauso profsąjungai, ir toliau vargsta. „Mūsų, įstojusių į profsąjungą, gal prisibijo ir prideda pinigų, o likusioms būna visaip, kitą kartą ir nesumoka“, – sakė darbuotoja.

„Dabar geriau jau vien todėl, kad nereikia dirbti šeštadieniais, nebent moterys pačios norėtų ar būtų numatytas koks nors skubus didelis darbas, bet apie tai informuojama iš anksto ir derinamas grafikas. Tai jau labai didelis pasiekimas, nes iš žmogaus neatimama teisė susiplanuoti savaitgalio“, – sakė profsąjungos pirmininkė J. Bulavienė. Anot jos, dabar vienas svarbiausių uždavinių – priversti „Lelijos“ valdžią peržiūrėti darbuotojams nepalankią sutartį, kurios pakeitimui žūtbūt priešinasi G. Zaveckienės administracija.

Išeitis – stoti į profsąjungą?

Kalbintos siuvėjos sakė, kad profsąjunga joms yra vienintelė veiksminga galimybė gintis nuo išnaudojimo, bet ją bandoma visais įmanomais būdais išardyti. „Pradėjo kviestis darbuotojus po vieną į administraciją, liepė pasirašyti prašymus išstoti iš profsąjungos“, – sakė I. Judina. Tai patvirtino ir „Lelijoje“ dirbanti Violeta: „Bandė visaip – ir geruoju, ir piktuoju, kad išeitume iš savo profsąjungos ir stotume į tą, kuri lojali darbdaviui.

Bet mes su moterimis pasikalbam, kad jei pasiduosim, tai viskas grįš į senas vėžes. Kaip buvo prastai, taip ir bus – būsim priverstos dirbti šeštadieniais ir sakys, kad gamybinis būtinumas, nors viską spėjam ir per penkias darbo dienas.“

J. Bulavienė džiaugiasi pati nebedirbanti „Lelijoje“ ir užjaučia tas, kurios ten liko.

„Moterims, kurios nesiryžo stoti į profsąjungą, iki minimalaus atlyginimo nėra primokama. Bet jos nėra mūsų profsąjungos narės, todėl mes negalime imtis jokių veiksmų.

Tai žmogaus apsisprendimo dalykas – jeigu pats nenori, kad jam padėtų, aš negaliu priversti darbdavio, kad jam mokėtų minimalų atlyginimą. Žinoma, darbdavys nusižengia įstatymui, bet šito mes pakeisti negalime“, – sakė „Lelijos“ Rokiškio filialo darbininkų profsąjungos pirmininkė.

P.S. „Lelijos“ generalinė direktorė G. Zaveckienė į ekspertai.eu klausimus atsakyti nenorėjo.