Lenkija paskelbė savo kainą už JAV karį – Lietuva vėl gali pademonstruoti lyderystę(2)

Varšuva tikisi, kad ilgainiui šalyje galėtų būti apie 15 tūkst. JAV karių – 4–5 tūkst. nuolatinėje bazėje ir dar 10–11 tūkst. rotaciniu principu. Galutinis sprendimas priklausys nuo Vašingtono ir JAV pajėgų Europoje peržiūros.

Lenkijos modelis labai aiškiai parodo, kad kova dėl ilgalaikio JAV karinio buvimo Europoje turi ne tik karinę, bet ir finansinę pusę. Jei 15 tūkst. dolerių metinis mokėjimas būtų taikomas 5 tūkst. nuolatinių karių, tai reikštų 75 mln. dolerių per metus. Jei visiems 15 tūkst. JAV karių – 225 mln. dolerių.

Lietuva tokio oficialaus tarifo už vieną JAV karį neskelbia, tačiau jau dabar amerikiečių buvimą finansuoja kitu būdu. 2026 m. priimančiosios šalies paramai visiems sąjungininkams numatyta apie 60 mln. eurų, iš jų apie 24 mln. eurų – būtent JAV kontingentams. Krašto apsaugos ministerija tiesiai nurodo, kad visa apimtimi finansuojama parama JAV kariams yra „esminė sąlyga“ siekiant užtikrinti nuolatinį jų buvimą Lietuvoje.

Tai nėra vien kasdienės išlaidos kariams priimti. Lietuvos investicijos į JAV kariams skirtą infrastruktūrą jau viršijo 200 mln. JAV dolerių. Pabradėje kuriama apgyvendinimo, administracinė, maitinimo ir sandėliavimo infrastruktūra, o Lietuva su JAV yra parengusi net 20 metų Pabradės poligono plėtros planą.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje nepertraukiamai rotuojami nuo 2019 m., o nuo 2022 m. amerikiečių batalionas dar sustiprintas artilerijos vienetu. Lietuvos KAM JAV karinį buvimą vadina kritiškai svarbiu atgrasymo veiksniu Baltijos šalims.

Todėl Lenkijos pasiūlymas kelia labai konkretų klausimą ir Lietuvai: ar pakanka dabartinio modelio – finansuoti infrastruktūrą, apgyvendinimą, logistiką ir kitas sąlygas, – ar ateityje gali atsirasti ir tiesioginis finansinis pasiūlymas už kiekvieną JAV karį.

Jeigu Lietuva pasirinktų Lenkijos principą, skaičiai būtų nesudėtingi. Esant 1 000 JAV karių, 15 tūkst. dolerių tarifas reikštų 15 mln. dolerių per metus. 20 tūkst. dolerių – 20 mln., 25 tūkst. – 25 mln., o 30 tūkst. – 30 mln. dolerių per metus. Esant 2 000 karių, sumos atitinkamai dvigubėtų – nuo 30 iki 60 mln. dolerių.

Tokie skaičiavimai, žinoma, būtų tik papildomas tiesioginio finansavimo modelis. Atskirai ir toliau reikėtų mokėti už infrastruktūrą, poligonų plėtrą, logistiką, apgyvendinimą, sandėlius ir kitą priimančiosios šalies paramą.

Viena vertus, didesnis Lietuvos finansinis pasiūlymas galėtų būti argumentuojamas tuo, kad JAV karių buvimas čia oficialiai laikomas kritiškai svarbiu atgrasymo veiksniu, todėl valstybė gali būti pasirengusi už jį mokėti daugiau. Kita vertus, toks modelis reikštų papildomas ilgalaikes biudžeto išlaidas ir nebūtinai garantuotų, kad Vašingtonas dėl to pasirinktų būtent Lietuvą – JAV sprendimus lemia ir karinė geografija, infrastruktūra, strateginiai planai bei bendras pajėgų išdėstymas Europoje.

Lenkija jau parodė, kiek yra pasirengusi mokėti – 15 tūkst. dolerių už vieną JAV karį per metus ir dar infrastruktūros išlaidos. Lietuva kol kas eina kitu keliu: 2026 m. JAV kontingentų priėmimui skiria apie 24 mln. eurų, o į jų infrastruktūrą jau investavo daugiau kaip 200 mln. dolerių.

Todėl dabar galima labai konkrečiai lyginti ne deklaracijas, o pinigus: kiek JAV karių nori Lenkija, kiek už juos pasirengusi mokėti, kiek jau moka Lietuva ir kiek papildomai kainuotų, jei Vilnius kada nors pasirinktų 20, 25 ar 30 tūkst. dolerių už karį modelį.

Šaltinis: polskieradio.pl, polskieradio.pl, kam.lt, kam.lt, kam.lt