Lenkijos vyriausybė skendi gilioje krizėje(2)

2015 m. birželio 10 d. netikėtai atsistatydino Lenkijos Seimo pirmininkas Radoslavas Sikorskis ir dar septyni vyriausybės pareigūnai.

Kodėl?

Apžvalgą parengė Saulė Valiulienė.

Visi Lenkijos dienraščiai pirmuosiuose puslapiuose pranešė apie netikėtus pasikeitimus šalies vyriausybėje.

Premjerė Eva Kopač paskelbė apie pertvarkymus ministrų kabinete. Iš savo pareigų pasitraukė aštuoni pareigūnai, tarp kurių – Seimo pirmininkas R. Sikorskis, sveikatos apsaugos ministras Bartošas Arlukovičius, sporto ministras Andžejus Biernatas ir iždo ministras Vlodzimieržas Karpinskis. Be to, savo pareigų atsisakė keli ministrų pavaduotojai ir premjerės patarėjų grupės vadovas, buvęs finansų ministras Jacekas Rostovskis.

Nors ministrė pirmininkė teigė, jog visi pareigūnai atsistatydino savo noru, spaudoje pranešama, kad E. Kopač reikalavo pasitraukti iš pareigų.

Visi atsistatydinę pareigūnai, išskyrus sveikatos apsaugos ministrą B. Arlukovičių ir ekonomikos ministro pavaduotoją Tomašą Tomčikievičių, yra susiję su dar pernai kilusiu pasiklausymo skandalu – restorane 2013-2014 m. slapta darytais ir pernai paskelbtais valdininkų pokalbių įrašais, kurie kompromituoja vyriausybę. Šis skandalas vėl atsinaujino į viešumą iškilus kai kuriems tyrimo dokumentams.

Lenkijos premjerė, pranešusi apie atsistatydinimus, atsiprašė šalies piliečių už tai, ką jie išgirdo paviešintuose įrašuose. Privačių pokalbių apie valstybės politiką turinys atskleidė užkulisinius susitarimus, vidinius politinius nesutarimus bei pasižymėjo vulgaria kalba apie Lenkijos santykius su sąjungininkais, ir tai sukėlė vyriausybės atžvilgiu griežtą kritiką.

Spaudoje pastebima, jog premjerė E. Kopač pasinaudojo susidariusia padėtimi ir tuo pačiu atleido plačiai kritikuotą sveikatos apsaugos ministrą B. Arlukowičių bei neefektyviai dirbusį ekonomikos ministro pavaduotoją T. Tomčykievičių, kuriam nepavyko susitvarkyti su sunkumais kalnakasybos pramonėje.

Šiuo metu neaiški ir Lenkijos generalinio prokuroro Andžejaus Seremeto ateitis. E. Kopač atsisakė priimti jo 2014 m. ataskaitą ir viešai pareiškė, kad sėkmingai ištirti slaptų pasiklausymų skandalą gali tik naujas generalinis prokuroras.

Pasak vyriausybės atstovės spaudai Malgoržatos Kidavos-Blionskos, premjerė teiks Seimui siūlymą atleisti A. Seremetą.

Savo ruožtu teisingumo ministras Borisas Budka pareiškė, jog ataskaitos atmetimas atveria galimybę generalinį prokurorą atleisti iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai. Tuo metu pats A. Seremetas pasisakydamas Seime teigė, kad jo sprendimas leisti šalims susipažinti su tyrimo medžiaga buvo teisėtas ir jis nėra atsakingas dėl medžiagos paviešinimo, todėl neketina atsistatydinti.

Lenkijos spauda, remdamasi šaltiniais vyriausybėje, teigia, jog E. Kopač šių žingsnių ėmėsi siekdama sustiprinti savo vadovavimą valdančiajai Pilietinės platformos partijai (PO) ir pašalinti tuos, kurie galėtų tapti našta artėjančiuose rinkimuose, ypač jei iš paviešintų slaptų pasiklausimo įrašų dar paaiškėtų naujų faktų. Kai kurių analitikų teigimu, toks sprendimas buvo būtinas, tačiau gerokai pavėluotas.

Tuo metu Lenkijos opozicinių partijų atstovai pareiškė, kad šalies vyriausybė bando išvengti atsakomybės artėjant parlamento rinkimams.

Pranešama, jog Lenkijos prokurorai apklausė verslininką Zbignievą Stonogą, kuris, kaip įtariama, paviešino įslaptintą medžiagą, susijusią su neteisėto ministrų ir kitų politikų pokalbių pasiklausymo tyrimu, bei pateikė jam kaltinimus. Tūkstančių su šiuo tyrimu susijusių dokumentų puslapių nuotraukos buvo paskelbtos jam priklausančioje „Facebook“ paskyroje.

Toje medžiagoje esama asmeninių duomenų, tokių kaip per minėtą tyrimą apklaustų asmenų ir aukšto rango valstybės pareigūnų adresai. Šių dokumentų nutekinimas yra skaudus smūgis valdančiajai Pilietinės platformos partijai (PO), nes atsiskleidė aukščiausio lygio tyrimų ir duomenų apsaugos spragos.

Verslininkas buvo apkaltintas įslaptintų dokumentų neteisėtu nutekinimu. Manoma, kad šią medžiagą jam perduoti galėjo vienas iš advokatų. Minima medžiaga buvo prieinama įtariamiesiems, ieškovams ir jų teisiniams atstovams, bet jiems visiems buvo uždrausta ją viešinti.

Lenkijos spauda taip pat aptaria galimas ministrų kandidatūras, pastebėdama, kad premjerė E. Kopač naujus kandidatus tikriausiai rinksis iš valdančiosios partijos parlamento narių.

Teigiama, jog tokie pakeitimai sudarys galimybes politikams atsiskleisti prieš rudenį vyksiančius rinkimus. Ypatingai svarbus bus naujojo Lenkijos parlamento žemųjų rūmų pirmininko paskyrimas.

Prognozuojama, kad šis postas gali būti pasiūlytas buvusiam Seimo vadovui, dabartiniam užsienio reikalų ministrui Gžegožui Schetynai, kurį ministro poste galėtų pakeisti jo pavaduotojas Rafalas Tržaskovskis. Tarp kitų kandidatų į Seimo pirmininko postą minima dabartinė Seimo vicepirmininkė Elžbieta Radziševska.

Sprendimai dėl naujų ministrų bus paskelbti šią savaitę, vyriausybės vadovei grįžus iš vizitų užsienyje.

Seimo vadovas bus išrinktas kitos parlamento sesijos metu.

Naujausi

JAV ir Iranas apsikeitė smūgiais – brangsta nafta, pasauliui gresia naujas kainų šuolisPasaulis · 2026-07-13Vokietija pirks JAV raketas „Tomahawk“ ir smarkiai didins išlaidas gynybaiPasaulis · 2026-07-12Gruzija liko už NATO viršūnių susitikimo durų1Pasaulis · 2026-07-12Mirė vienas ryškiausių Ukrainos rėmėjų JAV – Lindsey Graham8Pasaulis · 2026-07-12