Ekonomistų skaičiavimais, ir Lietuva, ir Latvija kitų metų pradžioje greičiausiai tenkins Mastrichto kriterijus ir nuo 2014 metų galėtų pradėti išnaudoti visus narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje teikiamus privalumus. Tačiau tikėtina, kad Lietuva taip ir nepareikš oficialaus tikslo įsivesti eurą, o dar vienos galimybės gali tekti laukti ir iki kito dešimtmečio.

Lietuvos ir Latvijos pažanga bus matuojama kitų metų kovo mėnesį, kai jau bus žinomi visi reikiami makroekonominiai duomenys. Bankas "Swedbank" prognozuoja, kad tuo metu abiejų Baltijos valstybių vidutinė metinė infliacija sieks 2,6 procento.

Tačiau, pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva pastaruoju metu priėmė kelis tam nepalankius sprendimus – stipriai padidinta dujų kaina gyventojams, didėja šildymo ir viešojo transporto kainos kai kuriuose didžiuosiuose miestuose. Visi šie sprendimai turės apčiuopiamos įtakos infliacijai ir gali ją padidinti iki pusės procentinio punkto.

Lietuva, kitaip nei Latvija, dar nepareiškė noro įstoti į euro zoną – Latvija oficialiai įvardino 2014-uosius, o Lietuvos vyriausybė dar turi nurodyti tikslią datą.

Banko ataskaitoje teigiama, kad abi šalys gali atidėti prisijungimo datą, nes turi saugotis besitęsiančios bloko skolų krizės, kol euro zona kovoje su šiomis problemomis nepadariusi pakankamos pažangos.

“Žinių radijo” | ekspertai.eu inf.

Naujausi

Trump pasakė viską, ko visi labiausiai ir bijojoPasaulis · 2026-07-08Nausėdienė: valstybių vadovų sutuoktiniai gali atlikti svarbų vaidmenį telkiant visuomenęPolitika · 2026-07-08Tichanovskajos kritikos kaina deportacijaPolitika · 2026-07-08Kaunas: mūsų kibernetikai jau treniruojasi kartu su australais, japonais, korėjiečiais ir zelandiečiaisKaras ir taika · 2026-07-08

Komentarai (2)

Rikiuoti
Benas2012-08-03 02:18

kuris bus idavikas?

Jonas2012-08-03 02:03

Padarykite vieną dalyką. Šiandien Lietuvoje yra šnekučių perprodukcija. Jų neįmanoma atsikratyti. Jie šneka, šneka, šneka ir šneka. Jie šneka, kad reikia įsivesti eurą. Tad paklauskite to tarškaliaus: kaip pinigai yra susiję su tos šalies ekonomika? Ir jūs pamatysite, kaip šitas tarškalius staiga nutils, pakui bus ilga pauzė, paskui jis kažką tai veblens, vėliau bandys teisintis ir t. t. Paskiau, jis pradės aiškinti, kad tai yra jo nuomonė. Štai, pvz. , estai įsivedė eurą ir pas juos viskas tvarkoje. Ir tą monospektaklį galima stebėti labai ilgai. Vienintelio dalyko, ko jis nepasakys, - tai... , kad jis šitame dalyke nieko neišmano. Jis taip pat nepasakys ir to, kad tai jis daro ne pirmą kartą. Ir jis taip pat nepasakys, kad toks jo elgesys jau tapo jo įpročiu: kalbėti apie tai, apie nieko neišmanai. Bet reikia sudaryti vaizdą, kad kažką išmanai, todėl reikia kažką pasakyti. Jeigu ne tie teoretikai tarškaliai, diletantai ir visokie finansų "žinovai", kurie nieko neišmano apie ekonomiką, arba ekonomistai, kurie nieko neišmano apie finansus, tai Lietuva nebūtų vargšų šalimi. Nuo kalbų šalis turtingesnė nepasidarys. Štai sako: "Lietuvoje BVP išaugo". Eikit eikit... Ir kokiame darže tas BVP auga? Bet yra ir toks dalykas, kad skolos auga. Tai, kas greičiau auga: skolos ar BVP? Ar čia tas augimas nuo to priklauso, kas tręšia? Turėkime vilties, kad kada nors mes tuos "specialistus" užmiršime, kaip kažkokį susapnuotą košmarą. Tiesa, pamiršau, jie gi turi diplomus. Ir kaip gi turėdamas diplomą nešnekėsi. Tiesiog privalai šnekėti, nes kam tada mokėsi tie "specialistai" net ištisus 5 metus.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi