Lietuva ir užsienis per savaitę(17)

“Britanija niekada netaps Europos supervalstybės dalimi, ji nuolat liks už artimesnės sąjungos ribų. Bus įvesti griežti nauji apribojimai ES migrantų aprūpinimo sistemai, daugiau jokio kažkas už nieką . Britanija niekada neprisijungs prie euro zonos, ir mes apsirūpinome gyvybiniais mūsų ekonomikos saugikliais ir taisyklėmis, pagal kurias prekyba vienoje rinkoje vyks, tačiau už euro zonos ribų.”

Sovietinis palikimas Lietuvoje ir šalies kariuomenės stiprumas. Didžiosios Britanijos narystės ES perspektyva ir Ukrainos politinė krizė. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje keli įdomūs pasisakymai Vasario 16 d. proga.

Štai Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė: „Net penkiasdešimt metų iš mūsų šimtmečio išplėšė sovietinė okupacija, palikusi daug negyjančių žaizdų.

Kai kurių sovietinio įšalo likučių netirpdo jokie pavasariai. Kada nors įveiksime ir juos, kaip surūdijusias Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras“.

Įdomu, čia ji apie ką? Gal apie dabartinius šalies vadovus?

Ir dar V. Landsbergio pasisakymas: „Korupcija, vagystės iš valstybės aruodo pavirto norma.

Patys veikėjai vagia ir sukčiauja. Patys kontroliuoja ir vetuoja.

Atmetinėja įstatymus arba atvirai nevykdo, kas nustatyta Lietuvos Respublikos vardu. O ką Jūs padarysite, naivuoliai?

Anie turi daugumą“. Čia jis gal apie tuos, kurie pardavė „Mažeikių naftos“ gamyklą „Williamsui“ ar „gelbėjo“ Snoro banką?

Teisėjais mėgsta būti visi. Bet kas jie – tie teisėjai?

Antroje vietoje ir vėl Lietuvos prezidentė, kuri Miunchene rėžė: „Mes jau matėme, kaip Rusija demonstruoja atvirą karinę agresiją Ukrainoje, Sirijoje“. Dėl Ukrainos ginčytis sunku, bet kokią karinę agresiją Maskva demonstruoja Sirijoje, nevisai aišku.

Turbūt, prieš jos tautą. Bet kaip tada vertinti Turkijos veiksmus kaimyninėje šalyje, Saudo Arabijos veiksmus Jemene, JAV operaciją Irake?

Apie tai D. Grybauskaitė, matyt, pamiršo kažką pasakyti.

Ir dar apie Kremliaus agresyvumą. Visus sudomino neseniai publikuota Amerikos analitinio centro „RAND Corporation“ studija, kurioje teigiamai, kad NATO pajėgumų Baltijos šalyse nepakaktų, jei prasidėtų masyvi Rusijos invazija.

Tačiau turintis didžiulę patirtį, analizuojant rusišką karinę galią, Lietuvos karininkas, kurio tapatybė negali būti atskleista, mano, jog Rusijos Federacijos puolimas nebus toks greitas ir sėkmingas, nes mūsų ginkluotosios pajėgos yra kur kas galingesnės, nei manoma. Iš tiesų, tie RAND ekspertai greičiausiai nieko nežino ir nieko nesupranta.

Jeigu jau patyręs Lietuvos karininkas sako, kad apsiginsime, reiškia apsiginsime. Kaip – čia jau, turbūt, kitas klausimas.

Trečioje vietoje dar vienas laiškas iš praeities. Visai neseniai L.

Stankūnaitė „širdį plėšiančiu“ atviru laišku kreipėsi į visus Lietuvos žmones su prašymu „pagal savo išgales paremti paskutinę kovą su baisios istorijos kūrėjais, dukrelės kankintojais“.

Prieš dvi savaites JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl buvusios Seimo narės N. Venckienės ekstradicijos, ir tuomet „Laisvo laikraščio“ portale pasirodė jos laiškas, kuriame irgi prašoma finansinės pagalbos, kadangi byla persikelia į užsienio teismą.

„Žinau, kad ir kaip besistengtų tikrieji nusikaltėliai, tiesa vieną dieną paaiškės. Tai – tik laiko klausimas.

O šiuo metu man reikalinga Jūsų, mane palaikančių, parama“. Rinktis Lietuvos žmonėms.

Užsienis

Pirmoje vietoje Didžiosios Britanijos narystės ES klausimas. Sunku suprasti, ko ji nori – išeiti ar pasilikti.

Galimai, reikalo esmė – Europos federalizacija. ES federalistams Londonas reikalingas kaip stalui penkta koja.

Tad, kai britai pradėjo gąsdinti federalizmo šalininkus pasitraukimu iš bloko, pastarieji tik apsidžiaugė. Ir čia jau Jungtinė Karalystė apsigalvojo, bet iškėlė tolimesnės narystės sąjungoje sąlygas, kurios iš esmės yra antifederacinės ir daug kam ES nepatiko.

Kadangi kompromiso nori seniai proamerikietiška Vokietijos kanclerė Merkel, galima daryti prielaidą, kad Didžiosios Britanijos integracinė politika formuojama ne tik Londone, bet ir Vašingtone, kuriam geopolitiškai stipri (federalizuota) Europa nereikalinga. Bet koks sprendimas turės strateginę reikšmę ES ateičiai.

• ••••••

PAPILDYTA prezidentas.lt inf.:

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame šalių lyderiai pasiekė susitarimą dėl Jungtinės Karalystės siūlomų Europos Sąjungos reformų.

„Po ilgos derybų dramos turime rezultatą – pasiektas susitarimas, kuris sustiprins ES konkurencingumą, sumažins biurokratinę naštą verslui ir užtikrins, kad Lietuvos ir kitų Europos šalių piliečiai nebūtų diskriminuojami. Dabar Jungtinės Karalystės ateitis ES – šios šalies žmonių rankose“, – sakė Prezidentė.

Lietuvai pavyko užtikrinti, jog socialinių išmokų ribojimai dirbantiesiems Jungtinėje Karalystėje bus taikomi tik naujai atvykusiems į šalį ir šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių nepalies.

• ••••••

Tuo tarpu pasaulio žiniasklaida šį įvykį pristatė taip:

Antroje vietoje Ukraina. Neaišku, kiek nesėkmingas balsavimas dėl premjero Jaceniuko atleidimo buvo tiesiog cirkas, o kiek – nepavykęs planas.

Sprendžiant iš įvykių raidos tendencijos (koalicijos žlugimo), labiau tikėtinas antras variantas, ir štai kodėl. Pastaruoju metu Vakarų spaudimas Ukrainai (Porošenkai) padidėjo – norima, kad ji kažkaip vykdytų Minsko susitarimus.

Tačiau su esama parlamento sudėtimi tai neįmanoma. Reiškia, reikia sugriauti vyriausybę bei koaliciją, o po to paskelbti priešlaikinius rinkimus ir suformuoti reikiamą daugumą – pavyzdžiui, rudenį, o ten greitai ir naujas JAV prezidentas atsiras.

Pirma plano dalis beveik įgyvendinta. Bet nereikėtų pamiršti, kad Amerikos „vanagams“ nepatinka bet kokia Minsko proceso pažanga.

Tad karo opcija vis dar ant stalo, ir jeigu Rusija įsitrauks į karinį konfliktą su Turkija, jau sukaupęs dideles pajėgas prie separatistinių respublikų sienų Kijevas gali surizikuoti.

Trečioje vietoje bandymai pakelti naftos kainą. Rusija ir Saudo Arabija sutarė nedidinti gavybos, jeigu kiti reikšmingi žaidėjai (pirmiausiai Iranas) irgi sutiks tai padaryti.

Šiame kontekste pažymėtini keli momentai. Pirma, keista, kad dėl naftos Maskva ir Rijadas derasi, o Sirijoje greitai gali pradėti kariauti.

Kita vertus, tiek vienai, tiek kitai valstybei reikia papildomų pinigų imperinei politikai. Tad kompromiso paieškos suprantamos, nors anksčiau pusės net kalbėtis apie naftą nenorėjo.

Antra, net jeigu Teheranas parems minėtą susitarimą, nėra garantijos, kad naftos kaina tikrai pakils, kadangi (a) rinkos reakcija į derybų faktą buvo silpna, o be to, (b) gavybos „užšaldymas“ tai ne gavybos mažinimas. Trumpai sakant, didelis energetinis žaidimas tęsiasi.

Naujausi

Valerijus Zalužnas laidoja Ukrainos kelią į NATO – Lietuva su tuo nesitaikstysPasaulis · 2026-08-04V. Zelenskis paskelbė „realius“ Ukrainos kariuomenės nuostolius kare su RusijaNuomonės · 2026-08-04Teisingumo ministerija inicijavo Antano Kandroto ekstradicijos procedūrąPolitika · 2026-08-04Gitanas Nausėda reikalauja apsaugoti žmones nuo kainų augimoPolitika · 2026-08-04