Lietuva mažėja, bet ją nurašo tik tie, kurie tiki Kremliaus pasakomis(4)

Lietuvoje žmonių nuo 1990 m. labai sumažėjo. Tą visi matome ne tik iš lentelių, bet ir savo akimis: mokyklose mažiau vaikų, kaimuose mažiau jaunų šeimų, daug kas išvažiavę į užsienį.

Dabar valdžia gali sakyti, kad gyventojų skaičius jau beveik laikosi vietoje. Taip, bendras skaičius siekia apie 2,88-2,89 mln. Bet reikia sakyti tiesą: jis laikosi ne todėl, kad staiga pradėjo gimti daug vaikų. Laikosi todėl, kad vieni grįžta, kiti atvažiuoja iš užsienio. O savų vaikų vis tiek gimsta per mažai.

Šitais skaičiais labai mėgsta mosuoti Kremlius. Jie nori pasakyti, kad Lietuva neva baigiasi, kad nepriklausomybė nepavyko, kad čia viskas blogai. Bet mums nereikia kartoti jų pasakų. Lietuva nėra pasmerkta.

Tačiau ir akių užmerkti negalima. Jeigu kaime užsidaro mokykla, jeigu jauni išvažiuoja, jeigu senukai lieka vieni, tai čia tikrai problema. Ir apie tai reikia kalbėti tiesiai.

Todėl reikia valdžios, kuri mažiau plepėtų, o daugiau darytų. Kad šeimai būtų lengviau auginti vaikus. Kad žmogus galėtų dirbti ir gyventi ne tik Vilniuje. Kad regionai nebūtų prisimenami tik prieš rinkimus.

Žmonės jau pavargo nuo socialdemokratų kalbų apie paprastą žmogų. Kalbų daug, o gyvenime ne visada kas pasikeičia. Todėl lieka viltis, kad juos pagaliau vėl pakeis rimtesnė, valstybiškesnė jėga, kuri supranta, kad Lietuva turi būti saugi, vakarietiška ir turinti ateitį.

Lietuva dar gyva, tereikia dirbti. Ir ne Kremliaus pasakų klausytis, o patiems savo valstybę susitvarkyti.