Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Rugpjūčio 24 d. vėl renkasi Ukrainą remianti „Norinčiųjų koalicija“. Susitikimui pirmininkaus Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron, Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnham ir Vokietijos kancleris Friedrich Merz, o Vladimiras Zelenskis dalyvaus iš Kijevo. Tikslas – dar kartą sutelkti valstybes didinti karinę paramą Ukrainai.
Šioje koalicijoje yra ir Lietuva.
Mūsų valstybė, turinti mažiau nei tris milijonus gyventojų, nuo karo pradžios pasirinko ne stebėtojos, o vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų vaidmenį. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pati pabrėžia, kad šalis siekia išlikti stipria paramos Ukrainai lydere – nuo ginklų ir sankcijų Rusijai iki Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Lietuva neapsiriboja deklaracijomis. Ji dalyvauja „Norinčiųjų koalicijoje“, prisideda prie oro gynybos, amunicijos, dronų ir išminavimo iniciatyvų, o galimų paliaubų atveju yra deklaravusi pasirengimą prisidėti sausumos, jūrų ir mokymo pajėgumais.
Lietuvos politinis tikslas taip pat suformuluotas be dviprasmybių – Ukraina turi atsilaikyti ir laimėti. Buvusios premjerės Inga Ruginienė ir Ingrida Šimonytė ne kartą yra pareiškusios, kad Lietuva Ukrainą rems iki jos pergalės, nes nuo šio karo baigties tiesiogiai priklauso Lietuvos ir visos Europos saugumas. Tą pačią liniją tęsia ir dabartinis Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius – jis pabrėžia, kad Lietuvos parama Ukrainai išlieka nepajudinama, bus tęsiama tiek, kiek reikės, o nuo karo baigties priklauso visos Europos saugumas.
Taigi pirmadienį prie stalo vėl sės didžiosios Europos valstybės. Tačiau tarp jų savo vietą jau seniai užsitarnavo ir Lietuva – maža valstybė, demonstruojanti labai didelę politinę valią ir siekianti būti tarp tų, kurie ne tik kalba apie Ukrainos pergalę, bet ir stumia Vakarus jos link.
Šaltinis: reuters.com, urm.lt, urm.lt, kam.lt, lrv.lt, lrv.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.