Lietuviai – didžiausi euroentuziastai visoje ES(17)

Rugsėjį atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad lietuviai tebesijaučia geriausiai Europoje informuoti apie Europos Parlamentą ir tebėra tvirtai įsitikinę, kad jų šaliai naudinga būti Europos Sąjungoje. Kita vertus, Lietuvos žmonės nėra patenkinti tuo, kaip jiems atstovaujama politinėse institucijose.

56 proc. lietuvių jaučia prieraišumą Europos Sąjungai – palyginti su 2013 m. , tai 14 proc. punktų daugiau.

Pagal šį rodiklį lietuviai užima aštuntąją vietą visoje ES (pirmajame trejetuke – liuksemburgiečiai, latviai ir maltiečiai). Per dvejus metus lietuvių domėjimasis Europos reikalais Lietuvoje išaugo 18 proc.

punktų. 67 proc.

lietuvių mano, kad Lietuvos narystė ES yra teigiamas dalykas, o net 85 proc. lietuvių įsitikinę, kad jų šaliai naudinga būti ES nare.

Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva pirmauja ES.

Gerokai skeptiškiau lietuviai vertina atstovavimą jų nuomonei – ir savo šalyje, ir ES. Tik 38 proc.

lietuvių mano, kad jų balsas savo šalyje yra svarus (prastesnės nuomonės apie savo šalį yra tik kipriečiai – taip mano vos 35 proc. ).

Palyginimui – Švedijoje šis rodiklis yra 96 proc. , Danijoje – 94 proc.

Vos 36 proc. lietuvių mano, kad jų balsas Europos Sąjungoje yra svarus (didžiausias rodiklis – Švedijos – 74 proc. , o mažiausias – Kipro ir Čekijos – 18 proc. ).

Gerokai daugiau – 61 proc. – lietuvių mano, kad jų valstybės balsas yra svarus Europos Sąjungoje (Švedijoje ir Vokietijoje taip mano 90 proc. gyventojų).

Visoje ES lietuviai jaučiasi geriausiai informuoti apie Europos Parlamentą (EP): net 83 proc. jų pastaruoju metu yra apie jį girdėję ar skaitę žiniasklaidoje (per dvejus metus tokių padaugėjo 8 proc. punktais), o 54 proc. lietuvių jaučiasi gerai informuoti apie EP veiklą.

Šiuo atžvilgiu prasčiausia padėtis Prancūzijoje – vos 42 proc. prancūzų yra girdėję ar skaitę apie EP ir tik 22 proc.

jaučiasi apie jį gerai informuoti. 84 proc.

lietuvių žino, kad Europos Parlamentą tiesiogiai renka piliečiai. 80 proc.

įsitikinę, kad EP atlieka svarbu vaidmenį ES valdyme. 58 proc.

lietuvių pasitiki Europos Parlamentu (didesnis rodiklis tik Danijoje – 60 proc. , o mažiausias – Ispanijoje – vos 28 proc. ).

50 proc. lietuvių norėtų stiprinti EP vaidmenį – nors tai 14 proc.

punktų mažiau palyginti su praėjusiais metais, mažesnių EP galių pageidauja vos 14 proc. šalies gyventojų, o 28 proc.

tenkina esamas vaidmuo. Palyginti su 2009-aisiais, 18 proc.

punktų daugiau lietuvių Europos Parlamentą vertina neutraliai (34 proc. ) ir tiek pat mažiau – teigiamai (44 proc. ). 60 proc.

tų, kurie nepasitiki Europos Parlamentu, svarbiausia priežastimi įvardija jo „nutolimą nuo eilinių piliečių“.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, 61 proc. lietuvių įsitikinimu, turėtų būti tarp svarbiausių EP veiklos krypčių.

Dar daugiau negu lietuviai to tikisi graikai, ispanai, portugalai bei kipriečiai. Lietuviai daugiausia Europoje iš EP tikisi ekonominės, biudžeto ir mokesčių politikos koordinavimo (šią sritį paminėjo 48 proc. respondentų). 36 proc.

apklaustųjų paminėjo saugumo ir gynybos politiką (čia lietuvius lenkia tik estai bei suomiai), tačiau kovą su terorizmu paminėjo tik 23 proc. (mažiau už lietuvius ji rūpi tik suomiams, slovėnams bei estams).

Dar mažiau lietuviams rūpi lyčių lygybė – ją paminėjo vos 17 proc. apklaustųjų (mažesnė dalis buvo Latvijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje).

Šaltinis: EP spaudos tarnyba