"Lietuvos" kino teatro gynėjams galimi finansiniai nemalonumai (video)

Buvusio "Lietuvos" kino teatro pastatą valdanti bendrovė "Rojaus apartamentai" bankrutuoja – pastatas ir sklypas netrukus taps SEB banko nuosavybe. Apartamentus vietoje kino teatro statyti planavę verslininkai iš protestuotojų sieks prisiteisti 8 mln. litų, rašo "Vilniaus diena".

Šią sumą, pasak M2 Invest gen. direktoriaus, vieno iš "Rojaus apartamentų" steigėjų  Artūro Simonseno, bus bandoma išieškoti iš protestuotojų, kurie sustabdė projekto įgyvendinimą – visuomeninio judėjimo "Už Lietuvą be kabučių". "Lietuvos" gynėjai, verslininko teigimu, dėl 8 mln. litų žalos atlyginimo bus paduoti į teismą iškart, kai prasidės "Rojaus apartamentų" bankroto procedūra.

"Nemanau, kad jie turi tiek pinigų. Bet jeigu teismas pripažins juos kaltais, jie daugelį metų turės finansinių bėdų", – tikisi A.Simonsenas. Lietuvai svarbu, jog keli žmonės negalėtų daryti poveikio dideliems projektams.

2009 m. kovo mėn. dėl "Lietuvos" kino teatro privatizavimo tyrimo į Generalinę prokuratūrą kartu su judėjimu "Už Lietuvą be kabučių" kreipėsi ir "ekspertai.eu". Tačiau žinių ar ir "ekspertai.eu" yra įtraukti į "Rojaus apartamentų" juoduosius sąrašus ir  bus paduoti į teismą, bei turės atlyginti vieną kitą milijoną litų, kol kas nėra.

"Lietuvos" kino teatras, kaip neabejotinai svarbus kultūros objektas, 2005 m. buvo įrašytas į mūsų šalies paraišką Vilniui pretenduojant į 2009-ųjų Europos kultūros sostinės vardą.

Dar G. Kirkilo vadovaujama LR Vyriausybė kelis kartus buvo prašoma inicijuoti galimai nusikalstamo sandorio tyrimą. Tačiau ji atsakė, kad inicijuoti nusikaltimo tyrimą – pačių piliečių reikalas.

Šarūnas Bagdonas (judėjimo “Už Lietuvą be kabučių” dalyvis): "Verslininkai nusikalstamai "nugyveno" ("pravalgė") privatizavimo metu puikios būklės buvusį pastatą, ir jau seniai pavertė „Lietuvos“ projektą visuomenininkų, dalyvaujančių teritorijų planavimo procese, bauginimo, o ne šios senamiesčio dalies vystymo projektu.

Verslininkai iš M2 Invest nei per kvadratinį centimetrą nekeitė pradinės agresyvios sklypo užstatymo gyvenamosiomis patalpomis koncepcijos. Nesinori tikėti, kad tokioje veikloje jie ras partnerių. Šio sklypo detaliojo planavimo procedūros turėtų būti atnaujintos, o planavimo organizatoriaus teises, pareigas ir atsakomybę turėtų susigrąžinti Vilniaus miesto savivaldybė.

Naujam pastato savininkui ir sklypo nuomininkui, Vilniaus miesto savivaldybei, Apskrities viršininko administracijai, Kultūros ministerijai ir suinteresuotai visuomenei reikėtų grįžti į pradines 2005 m. derybines pozicijas ir demokratiškai nutarti šios senamiesčio dalies raidos planus".

Lietuvai svarbu, jog keli žmonės negalėtų daryti poveikio dideliems projektams

Čia galima pasižiūrėti LTV "Panoramos" reportažą apie tai.

"Mes jau bylinėjamės ir tą darysime, nes manome, kad Lietuvai svarbu, jog keli žmonės negalėtų daryti poveikio dideliems projektams", – aiškiai kalba A.Simonsenas.

Naujausi

Skandalas: elektroninė apykojė trikdo Skvernelio darbą žmonėmsPolitika · 2026-07-14Lietuvos šauliai – tautos stiprybė ir priešui pavojingiausia jėga, neslepia Chun1Politika · 2026-07-14Azerbaidžanas svarsto pasitraukti iš Europos Tarybos1Pasaulis · 2026-07-14Europos šalys ir Ukraina kuria bendrą priešraketinės gynybos skydą nuo Rusijos1Pasaulis · 2026-07-14