Lietuvos lyderiai trokšta susitaikyti su Kinija, padedančia Rusijos karo pramonei

Lietuvos vadovybė ieško galimybių normalizuoti diplomatinius santykius su Pekinu, nors Lietuvos žvalgyba Kiniją oficialiai įvardija viena pagrindinių grėsmių nacionaliniam saugumui, o Europos Sąjunga (ES) konstatuoja, kad Kinijos technologijos padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą.

Naują įtampą Lietuvos ir Taivano santykiuose sukėlė pranešimai apie galimą Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo pakeitimą. Lapkričio 10 d. Taivano užsienio reikalų viceministras Chen Ming-chi pareiškė, kad Taivanas neketina keisti atstovybės pavadinimo, o klaidinga informacija grindžiamos spekuliacijos kenkia abiejų šalių santykiams. Šis pareiškimas nuskambėjo pasirodžius informacijai, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) rugsėjį esą prašė pervadinti atstovybę. Oficialus tokio reikalavimo dokumentas viešai nepaskelbtas. Kinija oficialiai įvardyta nacionalinio saugumo grėsme 2026 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame konstatuojama, kad pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai išlieka Rusija, Baltarusija ir Kinija. Kinija dokumente apibūdinama kaip priešiškumo nebeslepianti valstybė. Žvalgybos tarnybos taip pat perspėja apie priešiškų valstybių vykdomą kibernetinį šnipinėjimą ir veiklą, kuria siekiama pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams. Taigi Pekinas Lietuvos saugumo dokumentuose įvardijamas ne vien kaip ekonominis konkurentas ar sudėtingas diplomatinis partneris, bet ir kaip nacionalinio saugumo grėsmių šaltinis. Kinijos vaidmuo Rusijos karo pramonėje 2025 m. gegužės 23 d. Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba paskelbė, kad Kinija yra didžiausia dvejopo naudojimo prekių ir jautrių technologijų, palaikančių Rusijos karinę pramonę, tiekėja. ES pareiškime tiesiogiai nurodoma, kad be Kinijos paramos Rusija negalėtų tęsti agresijos prieš Ukrainą tokiu pat intensyvumu. Kalbama apie technologijas ir komponentus, kurie gali būti naudojami tiek civilinėje, tiek karinėje pramonėje ir kurių aptinkama Rusijos naudojamoje karinėje technikoje. 2026 m. liepos 23 d. ES Taryba patvirtino 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Į griežtesnių eksporto ribojimų sąrašą įtrauktas dar 51 subjektas, tarp jų Kinijoje ir Honkonge veikiančios įmonės, siejamos su Rusijos karinės pramonės aprūpinimu mikroelektronika, staklėmis ir puslaidininkių gamybai reikalinga įranga. Tai oficialūs ES sprendimai. Tačiau Kinijos įmonių dalyvavimas Rusijos karinės pramonės tiekimo grandinėse savaime neįrodo, kad Pekinas būtų oficialiai paskelbęs sprendimą tiesiogiai tiekti Rusijos kariuomenei ginklus. Taivano klausimas lieka neišspręstas 2021 m. Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė sukėlė griežtą Kinijos reakciją. Pekinas sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį, o Lietuvos verslas susidūrė su prekybos apribojimais. Dabar Vilnius siekia normalizuoti santykius su Kinija, tačiau Taivanas pabrėžia, kad atstovybės pavadinimas buvo suderintas abiejų šalių sprendimu. Lapkričio 10 d. Taipėjus pakartojo neplanuojantis jo keisti. Todėl lieka neatsakytas klausimas, ar Lietuvos valdžia santykių su Pekinu normalizavimą sieja su ankstesnių politinių sprendimų peržiūra. Lietuvos lyderystės ir principingumo išbandymas Lietuva nuosekliai deklaruoja lyderystę remiant Ukrainą, stiprinant Rusijos atgrasymą ir užtikrinant Europos saugumą. Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 22 d. pareiškė, kad Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą. Tačiau Lietuva tuo neapsiriboja – toliau siekia įtvirtinti Ukrainos pergalę. Tuo pat metu Vilnius ieško galimybių normalizuoti santykius su Kinija, kurią Lietuvos žvalgyba laiko grėsme nacionaliniam saugumui, o ES įvardija didžiausia Rusijos karo pramonei reikalingų dvejopo naudojimo prekių tiekėja. Jeigu karas prieš Rusijos agresiją laikomas ir mūsų reikalu, kyla esminis klausimas: ar Lietuva pasirengusi dėl šio tikslo atsisakyti santykių normalizavimo su Pekinu, ar principinga Lietuvos lyderystė turi ribas, kai susiduriama su Kinijos ekonomine ir politine įtaka.