Lietuvos pasiūlymas dėl oro gynybos kol kas apsiriboja pažadu tęsti pradėtą iniciatyvą
Lietuvos kariuomenės gebėjimus aptikti, atpažinti ir neutralizuoti mažus dronus numatoma stiprinti nacionaliniu mažosios oro gynybos projektu. Bendram Europos Sąjungos (ES) rytinio flango saugumui skirta kita iniciatyva – „Rytų flango sargyba“. „Abu projektai vienas kitą papildo“, – paaiškino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Pirmininkaudama ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva ketina siekti tolesnio „Rytų flango sargybos“ įgyvendinimo, kurios kryptys yra: rytinio flango apsauga, ankstyvojo perspėjimo sistemos, oro gynyba ir pasirengimas karinėms bei hibridinėms grėsmėms. Bendri pajėgumai ir glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, pasak KAM, turėtų papildyti NATO kolektyvinę gynybą. Šių projektų santykį reikėjo išsiaiškinti po 2026 m. lapkričio 6 d. krašto apsaugos viceministro Karolio Aleksos susitikimo su Europos Komisijos pareigūnais. Jame kartu aptarti Lietuvos pirmininkavimo prioritetai ir nacionalinis oro gynybos projektas. Viceministrui adresuotame paklausime „Ekspertai.eu“ prašė įvardyti konkretų Lietuvos siūlomą bendrą ES sprendimą, jį oficialiai parėmusias valstybes ir jų palaikomas nuostatas. Ministerija nurodė, kad prie „Rytų flango sargybos“ prisijungė 18 valstybių. Jų bendradarbiavimo pagrindu įvardijo bendrus saugumo poreikius, oro grėsmių stebėjimą ir gynybos pajėgumų plėtrą. Apie konkrečių pasiūlymo nuostatų palaikymą atsakė, kad „detalesnės atskirų valstybių pozicijos ir konkretūs derybiniai įsipareigojimai viešai nedetalizuojami.“ Taigi nacionalinio ir bendro europinio projekto skirtumą KAM paaiškino. Konkretaus Lietuvos siūlomo sprendimo ir jam pritariančių šalių sąrašo vietoje pateikė visos iniciatyvos dalyvių skaičių.