LRT debatuose vėl karo tema(24)

Klausimėlis zigmukui? Tu buvai žaliasis ir nakvojai prie Kauno HE ir rėkiai, kad kremliaus vewntiliatirius reik neleist statyt. Kaip tapai šatrijos raganos pavaduotoju tu pasirašįei, kad Kruonio HAE buvtų statomi 4 blokai. Negi negalėjai bent kolegos mykoliuko paprašyt pasirašyti šį sprendimą...? Ar tau negėda kremliaus valkata ir šiandien durnint tautą su kandidatu į prezidentus vaikumi.

Dėkoju už nuorodą https://www.youtube.com/watch?v=ZMbkyYmOir0

balsuosim uz eura,ramiau bus,o tai kai isrinks isbadejusius pinigu ir vel bardakas bus kaip pradzioj devynesdesimtuju

Nereikia būti tokiais apatiškais ir pesimistais, aš irgi jau 20 metų nebalsavau (nors 90-taisiais buvo rinkimų komisijos nariu), gyvenimas eina į priekį, tame tarpe ir Lietuvoje. Tad "pasiilsėjau" ir eisiu balsuoti - už kandidatą į Prezidentus Eduardą Vaitkų.

Dabartinė rinkiminė sistema - puikiai valdomas procesas paremtas patikrintomis technologijomis. Palauksime apklausų rezultatų ir bus aišku, kas bus paskirtas amerikonų vietininku Lietuvoje.

Netikiu rinkimais bei sapnais, nors sapnai man paprastai išsipildo, ko nepasakyčiau apie priešrinkiminius pažadus. O gerb. Profesoriaus kandidatavimas tik įrodys, jog gerbtinas, išmintingas žmogus negali būti išrinktas, o jei toks stebuklas ir įvyktų - ilgai tame poste neužsibus.

Iki šiol bemaž 20 metų nedalyvavau rinkimuose. Šiemet vos nesusigundžiau balsuoti. Bet sveikas protas nugalėjo, tad galutinai nusprendžiau, pažiūrėjus debatus, - daugiau jokių reikalų su politika. Linkiu jums išsirinkti sau geresnį šalies vadovą.

juokas - dalykas rimtas ----- https://youtube.com/shorts/kR-RSThc34M?si=Toq86vBDodANE2jS :))))))

neturi ir neturėjo jokios suverenios pilietinės socialinės valstybės plėtojimo ir ekonominės gerovės darbotvarkės. Stojimas į NATO, ES, lito atsisakymas, kovidas ir grėsmės, karo isterija jiems yra išsigelbėjimas, nes jiems nebereikia prisiimti jokios nei partinės nei asmeninės atsakomybės dėl pasirinktos šalies gerovės krypties ir konkrečių pasiekimų tame. Šiandiena jie patekę į politiką tvarkosi savo reikalus, įsisavina biudžeto ir Briuselio lėšas, aklai vykdo visokias rekomendacijas ir baubia tautai apie karą. Tai jų išsigelbėjmas ir gerovės garantas.

kai reikia žiūrėti šį filmą.JIE GYVENA - Obey (1988 m) - Jis rado paslaptingus akinius ir pamatė, kas valdo žmoniją! https://www.youtube.com/watch?v=ZMbkyYmOir0

Austrijos URM vadovas A. Šalenbergas pareiškė, jog šalis nesiruošia tapti NATO nare.

Dingo arklys...

Vladimiro Zelenskio tinklalapyje buvo paskelbta peticija, raginanti paprašyti Vakarų šalių kuo greičiau išsiųsti karius į Ukrainą. “ „Prašau kuo skubiau apsispręsti dėl karinės pagalbos prašymo kiekvienai iš Europos Sąjungos valstybių narių, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei bei Jungtinėms Amerikos Valstijoms dėl jų karių įvedimo į Ukrainos teritoriją“, – rašo peticijos autorius. 17:30 Maskvos laiku dokumentas buvo surinktas 216 parašų iš 25 tūkst. Parašų rinkimas truks dar 92 dienas.

Iškalbingas faktas - pats pirmasis „veikėjas“, apvogęs Snoro banko kreditorius jau po banko uždarymo, buvo ne kas kitas, kaip konservatorių partijos vienos iš lyderių, tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus – verslininkas, įmonės „Novotersa“ generalinis direktorius Gediminas Degutis.

web.archive.org/web/20211227085927/http://chuckmaultsby.com/index.html

Tai pamokėjogrąšių neblogai! Išjung teleVizorių, įjung galvĄ!

Kaip Danguje taip ir Žemėje (kaip Žemėje taip ir Danguje). Žmogaus prigimtis yra amorfiška-betikslė; ir tik nuolatinio aplinkos skenavimo: -įvertinimo, palyginimo, ir interpretacinės ateities formulavimo ir formavimo dėka -politika įgauna adekvačią prasmę (praktiką). Šiuolaikiniai neadekvačiai, fanatiškai, sadistiniai, mazohistiniai politikai (Žemei) pagrindus padėjo religija (Dangus). Visiems karingiesiems kandidatams būdingas davatkiškas religinis fanatizmas (kryžius karai prieš kaimynus ir vietinė inkvizicija). Išmintingas pastebėjimas (7). Tikslo siekimas ženkliai palengvėja, kada pasinaudojama (nepraleidžiama) PROGA.

turime vienintelį šansą nors ką pakeisti, tai balsuoti už taiką ir EDUARDĄ VAITKŲ, daugiau tokios progos nebebus

tu galvoji, kad tavo komentaras padarė kažkam įspūdį, jei nemoki trumpai ir aiškiai išreikšti savo minčių tai nereikia rašinėti tokių paklodžių, nes niekas jų neskaito gaila laiko

Kitaip ir nesugeba, nes vietoj smegenu tik propaganda, pasakyk ka logisko, tai be atsakymo pradeda lot tik beleka, bet gi seimininko islaikytiniai kitaip ir nemoka

Etiketės, įžeidinėjimai, lozumgai ir žinoma "cancel coucher"... , taigi, ėjo 2024 ieji - Europos Sąjungos byrėjimo (Perestroikos) pradžia ir JAV (anglosaksų) dominavimo Pasaulyje pabaiga... Lietuvą laikas nešė link didelių permainų...

Vakarykščiuose kandidatų debatuose "Karingieji"-Nausėda, Jeglinskas, Žalimas pasijuto užspeisti į kampą (su tuo "savo karu", kuris Lietuvai "reikalingas, kaip šuniui penkta koja"). Iš to ir jų "agresyvumas" pertraukinėjant kalbančius kitus kandidatus ir "savo viršumo ir bukaprotiško teisumo" (Nausėda) rodymas. Tačiau, teisingai (Zigmo Vaišvilos) buvo pastebėta, kad Eduardą Vaitkų jie "pabijojo pulti", nes būtų pasirodę prieš rinkėjus dar didesniais "karo ereliais". Lietuvai šiuo sudėtingu (Vakarų karo su Rusija) metu reikalinga tik TAIKA ir visų pirma TAIKA SU RUSIJA, TAIKA SU BALTARUSIJA, TAIKA SU KINIJA ir TAIKA SU VISU PASAULIU. Tokią ir tik tokią, o ne kitokią TAIKĄ LIETUVAI siūlo tik VIENINTELIS kandidatas į prezidentus EDUARDAS VAITKUS.

Na ir konkretus asilas parašęs tą komentarą.Tai šizofrenija.

Stebėdamas Eduardo Vaitkaus ir panašių į jį veikėjų pasisakymus pasijunti tarsi absurdo pjesės žiūrovas, kur tau kuo rimčiausiu veidu dėstoma, kad vaizdai, kuriuos regi scenoje, anaiptol ne kliedesiai, o tikrų tikriausia tiesa; į šią beviltiškai karščiuojančią logiką galima būtų nekreipti dėmesio, jau vien dėl sveikatos ir ramybės (nes pasklidus iš ekranų E. Vaitkaus mintims, kambaryje pasidaro labai trošku nuo prorusiško tvaiko, tenka ieškoti dujokaukės ir ne juokais įsiskausta galva), tačiau reaguoti visgi reikia, nes iš jo lūpų sklindantys tendencingi, klaidinantys, dezinformaciniai išvedžiojimai yra labai pavojingi mūsų valstybei. Iš esmės tai akivaizdus veikimas prieš Lietuvą, jos interesų pamynimas ir išdavystė, ciniškas advokatavimas šovinistinę rusiją valdančių maniakų klikai, kuri, svaičiojanti apie imperijos atkūrimą, mielai prarytų ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos valstybes, Lenkiją, Moldovą, Sakartvelą, o jei kas leistų, pasiųstų savo smogikų ordas su kraujo ištroškusio žvėries įniršiu iki pat iki Berlyno, Londono ar Paryžiaus, paversdama šias teritorijas savo firminiu ženklu - apdergtais griuvėsiais. Žvelgiant į E. Vaitkaus „evoliucinių perlų“ visumą (5G ryšiu bus kontroliuojamos mintys, NATO - agresyvus blokas, iš kurio Lietuvai vertėtų išstoti, ES nare tapome neteisėtai ir t. t. ), galime išvysti vis naujas stiprėjančių karščio bangų talžomos logikos variacijas. Nei mokslinis laipsnis, nei kiti biografijos faktai jokiam veikėjui automatiškai neišskleidžia skydo nuo kritikos ir jokiu būdu nereiškia, kad jo pozicija negalima piktintis, abejoti, reikšti nepasitenkinimą ar net pasibaisėjimą – pasinaudodamas konstitucine teise į nuomonę, šiame komentare perteiksiu kuklius savo įspūdžius. Tad palukštenkime E. Vaitkaus minčių „lobyną“. Jo kalbos apie neva neteisėtą Lietuvos įstojimą į ES yra absoliučiai nepagrįstos, ir, be abejo, labai parankios rusijai, siekiančiai išstumti mus iš vakarietiškos krypties, leidžiančios kiek įmanoma smarkiau tolti nuo meškos letenų. Prorusiško kurso (ypač grėsmingo ir Lietuvos nepriklausomybei) platinimu garsėjantis E. Vaitkus rimtutėle mina aiškina, kad per 2003 metų gegužės 10-11 dienomis vykusį referendumą dėl Lietuvos narystės ES reikėjo surinkti 75 proc. pritarimą nuo visų šalies rinkėjų skaičiaus. Tai yra dezinformacija, gimusi suleidus į tą pačią smegenų kertelę nevykusią porą - neadekvačią logiką ir tendencingą vertinimą: Lietuva iš tikrųjų per referendumą nebalsavo už Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintos nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ pakeitimą, kam pagal Konstitucijos 148 straipsnį būtų reikėję trijų ketvirtadalių balsų. Stojimas į ES anaiptol nereiškė Nepriklausomybės ir Demokratijos praradimo – Lietuva turėjo, turi ir turės savo valstybines institucijas, renkamas visų lygių valdžias (demokratiniais, o ne sovietiniais pagrindais), savo įstatymus, teismus, teisėsaugą, kariuomenę, nacionalines sportininkų rinktines, etc. ; mūsų niekas netremia, nežudo, nekankina, neluošina, nesodina į kalėjimus ar psichiatrines ligonines, nepersekioja už pažiūrų reiškimą, laisvės idėjų puoselėjimą; niekas mums nedraudžia, kaip sovietmečiu, skatinti ir stiprinti tautiškumo, nerauna su šaknimis nacionalinių simbolių, kultūros, papročių, tradicijų, tikėjimo; niekas mums nenurodinėja, kaip rašyti istoriją, kokias šbentes švęsti, neliepia užmiršti laisvės kovų, didvyriško pasipriešinimo visoms okupacijoms, pasiaukojančių mūsų protėvių pastangų išsaugoti raštą, kalbą, lietuvybę apskritai. Tad visi E. Vaitkaus išvedžiojimai, kad referendumas turėjo įvykti 148 straipsnio dalies, kur kalbama apie trijų ketvirtadalių balsų nuo bendro rinkėjų skaičiaus pritarimo būtinumą, pagrindu, yra niekiniai, lyg milžiniškų skylių išgraužtas, nešvariame rūsyje daugybę metų laikytas kilimas, kurį norima įbrukti kaip naują. Kai matai, kaip ES piešiama kuo niūresnėmis spalvomis, norisi atsakyti - taip, iš tikrųjų, priklausydami Europos Sąjungai, nuolat patiriame ir patirsime trintis, nuomonių išsiskyrimus, konfliktus, bet kur jų nėra? Kokioje šeimoje, giminėje, darbovietėje, bet kuriame kitame darinyje, įstaigoje, organizacijoje? Visur yra ginčų, problemų, visur jos sprendžiamos (aš taip pat toli gražu nelaikau ES idealia, tikrai ne visada ir viskam pritariu, kas joje vyksta, laikydamasis nuomonės, kad privalome turėti tvirtesnį stuburą svarstant migracijos problemas bei daugybe kitų klausimų), bet įstojimo į Europos Sąjungos tapatinimas su nepriklausomybės/suvereniteto praradimu, varžymu, „atidavimu“, netelpa į jokius logikos rėmus. Na, nebent prorusiškos logikos, kuomet primityviai, nesiliginant ir neanalizuojant, tarp sovietmečio ir dabartinių laikų bandoma dėti lygybės ženklą. E. Vaitkus nutyli, kad Lietuvos piliečiai labiausiai iš visų norėjo įstoti į ES (2003 metais referendumai vyko ne tik pas mus, bet ir Latvijoje, Estijoje, Čekijoje. Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Maltoje, Slovėnijoje), ir Lietuva su beveik 58 procentų “Taip“ nuo bendro šalies rinkėjų (dalyvavusių ir nedalyvavusių referendume) skaičiaus buvo akivaizdi lyderė visoje šioje valstybių-pretendenčių grupėje. Socialiniuose tinkluose šnypščiantys referendumo menkintojų burbulai pašiepia, kad va, jam prireikė net 2 dienų, tačiau nutylima, jog Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje jis taip pat vyko dvi dienas. Įnirtingai ieškant sliekų betone, aiškinama (E. Vaitkus, Z. Vaišvila ir kiti apgailėtiną įspūdį sukeliančios jų laivo įgulos nariai), kad referendumui reikėjo teikti ne sakinį („Pritariu Lietuvos narystei Europos Sąjungoje“ – taip/ne), o 2003 metų balandžio 16 dieną Atėnuose tarp ES valstybių (tuomečių esamų ir būsimų narių) pasirašytą sutartį dėl stojimo į ES, nors minėtas sakinys visiškai atitiko šios sutarties esmę. Trimitavimai apie neva „apgautą tautą“ kelia šypseną – pagal vaišvilų-vaitkų supratimą tauta, visuomenė, matyt, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki 2003 metų gegužės buvo įlindusi į miego kapsulę, iš kurios išėjusiai jai čia pat įbruktas maišas su neaiškia kate, ir jie, vargšai, nežinodami, už ką konkrečiai balsuoja, klusniai nužingsniavo prie urnų. Naudingas rusijai arijas nuolat traukiantiems veikėjams, regis, trūks plyš reikia prisikabinti – iš jų erzelingų komentarų galima spręsti, kad referendume reikėjo pridėti milžiniškos apimties sutarties dėl stojimo į ES tekstą ar jos pavadinimą, priešingu atveju referendumas negalios. Tai skamba kaip eilinis absurdo pjesės veiksmas – žmonės puikiai žinojo esmę, toks pats tekstas iš vieno sakinio biuleteniuose buvo įrašytas ir kitose analogiškus referendumus dėl stojimo į ES surengusiose valstybėse, tad šis reikalavimas yra absoliučiai išpūstas ir perteklinis, tarsi siekiant tą patį sviestą pertepti šimtais to paties sviesto sluoksnių. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo visuomenėje buvo aktyviai diskutuojama dėl stojimo į ES, kalbėta apie kelią, sąlygas, kliūtis, derybas – pats tuo metu gyvenau ne Marse, o čia, ir puikiai atsimenu, kaip plačiai viskas buvo nušviečiama. Ne išimtis buvo ir 2003 metų balandžio 16-osios sutartis, apie kurią taip pat buvo pakankamai išsamiai rašoma prieš tų pačių metų gegužę įvykusį referendumą (čia pridedu tik vieną iš daugelio pavyzdžių https://www. delfi. lt/... /lietuva-pasirase-stojimo-i-es... ). Tad visi tie nesibaigiantys varinėjimai apie „apgautą tautą“, tariamai nepakankamą jos informavimą, neverti nė sudilusio cento kanalizacijos šulinyje. Pridėjus rusiją užtariančią E. Vaitkaus retoriką (čia jis pademonstravo beviltišką pralaimėtą vidinę kovą su žmoniškumu), jo aiškinimus, kad Lietuvai vertėtų pasitraukti iš NATO (kas mums reikštų vieną žodį - „šakės“) ir t. t. , kuo aiškiausiai atsiskledžia jo pozicijos sutapimas su teroristinės šalies pozicija: sutampa ne tik leksika, kursas, naratyvai, bet ir „argumentai“, „motyvai“, jų pateikimas. Gyvename laisvoje, demokratinėje valstybėje, bet demokratija negali būti be stuburo, lyg palinkęs karklas, ant kurio visi ardomąja veikla užsiimantys veikėjai gali atlikinėti savo reikalus. Tai, kad šios pavojingos bacilos plinta (o pasinaudojant kandidanto į prezidentus tribūna, tai vyksta gerokai didesniu mastu), ir plinta dažniausiai be kritikos, pateikiant straipsniuose kaip informaciją interviu forma, rodo, kad mūsų valstybėje vyksta keisti ir pavojingi dalykai. Atvirai prorusiškos (priešiškos Lietuvai šalies, keliančios didžiulę grėsmę ir jos valstybingumui) idėjos, kursas skleidžami per didžiausius portalus, kitas informavimo priemones, ir po E. Vaitkaus išvedžiojimų neatsiranda nei gausesnės kritikos (teisininkų, politikų, visuomenės veikėjų, šviečiamųjų publikacijų, apžvalgų, komentarų, dezinformacijos paneigimo), nei teisėsaugos dėmesio. Kai sumaištį keliantis, Lietuvos valstybingumui kenkiantis džinas pramušinėja kamštį, apsimesti, kad niekas nevyksta – ne pati geriausia išeitis. Jei ateis diena, kai orkų ordos stūgaus prie pat mūsų sienos, būtų gerai, kad E. Vaitkaus ir Ko nuodų paveiktų piliečių Lietuvoje rastųsi kuo mažiau.