Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Prijungiant Krymą prie Rusijos, buvo nusispjauta į senosios vietinės tautos – kelis genocidus patyrusių Krymo totorių, kurie sudaro apie trečdalį pusiasalio gyventojų, poziciją. Nepaisant aneksijos, ši tauta liko ištikima Ukrainos valstybei.
Kremliui oponuojantis Rusijos tinklalapis grani.ru (vienas iš tų, kurie prieš savaitę Rusijos generalinio prokuroro reikalavimu buvo užblokuoti) paskelbė interviu su itin gerbiamu bendruomenės lyderiu – buvusiu ilgamečiu Krymo totorių Medžliso vadovu, žmogaus teisių gynėju, sovietmečio politiniu kaliniu Mustafa Džemilevu.
- • • • • • •
- Kremliui lojalios žiniasklaidos priemonės teigia, esą Krymo totoriai svajojo tapti Rusijos piliečiais ir šią jų svajonę įgyvendino referendumas. Bet iš Krymo mus pasiekia visai kitokios žinios. Ar kas nors iš Krymo totorių dalyvavo referendume?
- Skirtingai nei jūsų minėtos masinio informavimo priemonės, mes atlikome referendumo dalyvių skaičiaus ir rezultatų analizę. Mūsų stebėtojai buvo daugiau nei 230 balsavimo vietų.
Rezultatą gavome tokį: referendume dalyvavo ne daugiau nei 1 procentas Krymo totorių. Ir net šie nebūtinai balsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Dauguma jų naiviai manė, kad balsuodami už antrąjį variantą – „Ar pritariate 1992 m. Krymo Respublikos konstitucijos sugrąžinimui ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusui?”
- pasipriešins Krymo aneksijai ir svetimos kariuomenės įvedimui.
Daugelyje Krymo totorių gyvenviečių, pavyzdžiui, Bachčisarajuje, apskritai nebuvo balsavimo apylinkių – tuos, kurie norėjo jas organizuoti, žmonės tiesiog išvijo, pareiškę, kad neketina dalyvauti šitame referendume.
Jis buvo vykdomas nesusiejant balsavimo su gyvenamąja vieta. Vienas žmogus galėjo balsuoti keliose skirtingose vietose. Mes žinome, kad balsavo ir asmenys su Rusijos pasais. Tas renginys tapo profanacija, pajuoka.
Ir tai dar labai švelnus vertinimas, paliekant nuošalėje pagrindinį faktą: šis referendumas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, ir tai nėra mano vieno nuomonė. Aneksuotas regionas negali štai taip, po šautuvų vamzdžiais, spręsti, prie kokios valstybės jis prisijungs. Pabandykite įsivaizduoti kokį nors Rusijos regioną, kuris nuspręstų prisijungti prie Kinijos.
Kadangi mūsų tauta šiame referendume faktiškai nedalyvavo, mes vis rimčiau galvojame apie būtinybę surengti atskirą senųjų Krymo gyventojų referendumą. Tie klausimai, kurie buvo pateikti šiame referendume, Krymo totoriams nebuvo priimtini.
Daugelis iš mūsų mano, kad ir antrasis variantas – dėl 1992 m. Ukrainos Konstitucijos sugrąžinimo – taip pat keltų tam tikrą pavojų mūsų šalies valstybingumui ( tada buvo paskelbtas Krymo valstybinis savarankiškumas; santykius su Ukraina reglamentavo dvišalė sutartis, – grani.ru past. ).
- Kokie klausimai bus pateikti Krymo totorių referendume?
- Kol kas tikslių formuluočių neturime, manau, kad aptarsime jas artimiausio Medžliso metu. Tam, kad rastume išeitį iš dabartinės padėties, netrukus gali būti sušauktas nacionalinis suvažiavimas.
- Kaip Krymo totorių bendruomenė reaguoja į žiaurų jos nario Rešato Ametovo nužudymą?
- Mes nemanome, kad Krymo totorius bandoma išprovokuoti konfliktui. Bananų respublika – aš turiu omenyje naująją Krymo vyriausybę – net sukūrė dokumentą dėl kai kurių lengvatų Krymo totoriams.
Esą jie bus įtraukti į valdžios struktūras, kalba skambės Krymo gatvėse... O šita žvėriška žmogžudystė vargu ar buvo suplanuota Kremliuje.
Tačiau po užgrobtą Krymą vaikštinėja persirengę kazokai, turintys mažai ką bendro tikraisiais kazokais, ir savigynos būriai, sudaryti iš pusiau kriminalinių elementų. Dauguma jų yra ksenofobai ir leidžia sau kalbėti baisius dalykus, pavyzdžiui, kad reikia pakartoti Krymo totorių deportaciją.
Žmogžudystė privertė mus visus užgniaužti emocijas. Tai sunku, bet būtina. Dabar šią bylą tiria prokuratūra.
- Kokia prokuratūra? Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą prieš Krymo prokurore premjero Aksionovo paskirtą Nataliją Poklonskają, ji įtariama dalyvavusi užgrobiant valstybinę valdžią ir sulaužiusi prokuroro priesaiką. Ar Krymo totoriai priima šią prokuratūrą?
- Mes nepuoselėjame didelių vilčių, kad tyrimas bus objektyvus. Juk jie negali tirti nusikaltimų, kuriuos padarė „savi vaikinai”.
- Ar Krymo totoriai bijo išeiti į gatvę?
- Ne, nes vis dėlto turime sovietmečio patirtį, tada buvo baisiau. Žinoma, žmonės imasi atsargumo priemonių, stengiasi vakarais po vieną nevaikščioti. Mūsų duomenimis, apie 700 žmonių, iš kurių dauguma yra Krymo totoriai, o tarp jų daugelis – moterys ir vaikai, perėjo Krymo sieną į Chersono sritį. Ten gyvena apie 7000 Krymo totorių. Ir iš kitų sričių taip pat sulaukiame pagalbos pasiūlymų.
O strategija, kurios laikomės, tokia: nepalikti savo teritorijos, išsiuntus į saugias vietas žmonas ir vaikus.
- Kovo 20 dieną Aukščiausioji rada paskelbė, kad garantuoja Krymo totorių, kaip vietinės Ukrainos tautos, teises: išlaikyti ir vystyti etninę, kultūrinę, kalbinę, religinę tapatybę, taip pat savivaldą Ukrainos sudėtyje. Bet kaip Rada įgyvendins šį sprendimą Kryme, kur negali apsaugoti net Ukrainos kariškių?
- Be jokios abejonės, tai teisingas sprendimas. Bet jį priimti reikėjo prieš 23 metus.
Mes daug metų to siekėme. Jei jis būtų priimtas laiku, gali būti, kad padėtis Kryme dabar būtų kitokia.
Vietinės tautos statusas, kuriuo Rada pagaliau apdovanojo Krymo totorius, būtų atvėręs labai daug galimybių daryti įtaką. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų deklaracijoje dėl vietinių tautų teisių (Declaration on the Rights of Indigenous Peoples), kuria remiasi Rada, nurodyta, kad be vietinių tautų sutikimo jų teritorijoje negali būti steigiamos karinės bazės. Dabar jau per vėlu į tai apeliuoti.
Aneksuoto Krymo teritorijoje šis sprendimas neturi galios. Bet ačiū ir už tai.
- Likus nedaug laiko iki referendumo Jūs buvote Maskvoje ir kalbėjotės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie ką kalbėjotės ir ką sutarėte?
- Iš esmės dėl nieko nesutarėme. Jis mane tikino, kad esant skubiam reikalui bus galima bet kada su juo susisiekti.
Mūsų pozicijos dėl esminių dalykų nesutapo nei prieš pokalbį, nei jo metu, nei po to. Jis teigė, jog būtina remtis Krymo tautos valia.
Aš jam pasakiau, kad ši formuluotė nevienareikšmė, nes yra vietinė tauta – Krymo totoriai – ir kitų tautybių atstovai, kurių dauguma į Krymą buvo perkelti deportavus Krymo totorius. Aš jį perspėjau, kad mes nepripažįstame referendumo ir vargu ar jį pripažins kiti išmintingi žmonės.
Jis paragino mane palaukti kovo 16 d.
- Ar jis bandė Jus perkalbėti?
- Ne. Jis pasakė, kad nelaukė iš manęs kitokio atsakymo, nes laiko mane padoriu ir savo šaliai ištikimu žmogumi. Tai mane maloniai nustebino. O po to mes visi stebėjome referendumą, vykusį po šautuvų vamzdžiais.
- Jūsų tauta nukentėjo nuo sovietų valdžios, o jūs – ypatingai. Buvote 15 metų kalinamas, 10 mėnesių badavote. Pastaruoju metu Vladimiras Putinas lyginamas su Hitleriu arba Stalinu. Ar toks palyginimas, Jūsų nuomone, yra pagrįstas?
- Dabar matau tokį pat nesiskaitymą su tauta, kaip ir tada, tik jis dar nepasiekė anuometinio masto. Juk Jūs vis dėlto imate iš manęs interviu, ir televizijos kanalas „Дождь” ( „Dožd” ) vis dar egzistuoja...
- Mūsų tinklalapį grani.ru užblokavo Rusijos priežiūros tarnyba, sutartis su televizija „Dodž” nutraukė didžiausi operatoriai ir net įmonė, nuomavusipatalpas.
- Žinoma, tikimybė, kad vėl teks pergyventi tuos siaubingus dalykus, kuriuos patyrėme sovietų režimo metais, vis didėja. Bet stiprėja ir benduomenė žmonių, kurie išėjo į Taikos maršą ( kovo 15 d.
Maskvoje įvykusioje demonstracijoje prieš agresiją Ukrainoje dalyvavo apie 50 000 žmonių, – vert. past.
) Aš manau, kad ši bendruomenė yra ryžtingai nusiteikusi pakeisti savo šalį, kad ji taptų demokratine. Jiems teks išgelbėti Rusijos ir Ukrainos santykius.
Vertė Rasa Kalinauskaitė
Komentarai (15)
Daugelis komentarų (net ir atmetus iš jų gerą pusę agentūriukų, kuriems Krymo totoriai - al-Kaidos padaliniai) rodo etninį ribotumą, kai noriai rodomos savo skriaudos ir net lyginamos su Kristaus žaizdomis, tačiau vos tik palietus mažesnę etninę bendruomenę, tuoj galvoje viskas apsiverčia aukštyn kojom ir pereinama prie mielojo įprasto rusiško mąstymo. Bent pasidomėtų, kas yra Krymo totoriai, kieno ten žemė, kas yra Džemilevas.
Alkaidos padalinį Hesbuttahrir veja lauk iš Krymo, nes Rusijoje, JAV ir t.t. ši teroristinė organizacija yra uždrausta. Kryme buvo apie 2-4 tūkst. islamo teroristų. Rusai leido jiems per mėnėsį atsisakyti teroristinės veiklos arba išsinešdinti lauk.
Mielas Putlerio eskadrilės sklandytojau, ereli tu mūsų dvigalvi - negaliu paliautis stebėtis lubiankos įdirbiu. Neblogai ten jūsiškius kalbų moko. Net ir lietuviškai sugebėjo išmokyti. Tai sakai, vyyysiškai "teisėtai" Krymą sukramtėt, ane? Gerai, dabar žinosim. Nuo šiol karingąjį kacapyno carą tituluosim kaip pridera - "Vor v zakonne".
Šį kartą kryme viskas vyko teisėtai ir sklandžiai. O tas totorių vadukas, matomai yra gerokai "pamalonintas" doleriais, arba gal būt jam globalistai yra pažadėję Krymo vado pareigas. Jei buvote prieš prijungimą prie Rusijos, tai reikėjo eiti ir balsuoti visu 100 proc. prieš. O ko gero daugiau negu pusė totorių prabalsavo "už" ir nejkalusė šito savo vaduko, kuris dabar jau meluoja, kaip ir globalistų tarnai Lietuvoje.
Jei toks protingas, ir tau sumoka, tai paneik 8-jo argumentus, o ne tuščiažodžiauk...
Nepriestarauja. Pagalvok dar karta. Negi Putleris uz galvojima nemoka?
turėjo būti priežastis tremti ištisas tauteles, ir TSRS tai aiškino jų kolaboravimu su fašistais. Negi jie sugebėjo net giliau už lietuvius fiurerio subinėn įlįsti?
Seniokas pats sau prieštarauja: "vykusį po šautuvo vamzdžiais", ir "tik vienas procentas totorių dalyvavo". Vadinasi, tie vamzdžiai neturėjo įtakos, nevertė prievarta eiti balsuoti. Iš tikro, nesant tų "vamzdžių", nelegitymi Ukraunos valdžia būtų sutrukdžiusi referendumą, todėl jie ten ir buvo, kad apgintų piliečių teisę išreikšti nuomonę. Ją, beje, išreiškė ir totoriai, "balsuodami kojomis".
>5. >1 >>> Kainas už sriubos lėkštę, geriausiu atveju, galėjo Abeliui atiduoti savo sklypą, bet ne tėviškę. >4. Antanas>>> Ar tamsta bent žinai dėl ko Stalinas trėmė totorius? Ar bent žinai, kad dar prieš karą Amerikos žydai išpirko Krymo pajus ir rengėsi "izraelį" įkurti Kryme? Kai žydai ešelonais ėmė keltis į Krymą ir ten kurti tarybinius ūkius, vietiniai totoriai išsigandę žydų antplūdžio, ėmė blokuoti ešelonus ir siųsti juos atgal. Stalinas neturėjo kito pasirinkimo ir nutarė verčiau atsikratyti vietinių gyventojų. Po karo, kad nereikėtų pašonėje kurdinti savo potencialaus priešo sąjungininkų, Stalinas aktyviai rėmė žydų valstybės įkūrimo Palestinoje idėją ir parėmė ją ne tik savo satelitų (socialistinių respublikų) balsais JT organizacijoje, bet ir suteikiant žydams karinę pagalbą, kare su arabais. P. S. Sovietų sąjunga pripažino izraelio valstybę jau kitą dieną, po balsavimo JT. Tikriausiai nekyla klausimų kodėl? - kad žydų valstybės neatsirastų Kryme...
surengs referenduma savo name ir balsuos su boba uz,o uosviene pries...cha geras asilas tas totarinas.
Matyt niekada nesi girdėjęs apie Kainą ir Abelį (Kainas Abeliui atidavė tėviškę už sriubos lėkštę). Šiuo atveju ir ta lėkštė labai abejotinna. Ukraina niekada nebuvo okupante ir agresore, ko niekaip nepasakysi apie Rusiją.Jei esi lietuvis, tai man gėda, dėl tavęs.
Nevadinkite Ukrainos okupantais totorių atžvilgiu. Totoriai žino kas buvo daroma su jais stalino laikais ir labai gerai kad esant ekonominiams Ukrainos sunkumams totoriai nebėga pas okupantą, ( nelaimėje pažinsi draugą )kuris siūlo didesnį kaulą. Morališkai ir principingai palaikau totorius. Gyvenau Kryme prie TSRS ir žinau kaip buvo persekiojami totoriai o atkelti rusai taip pat gyveno baimėje nes turėjo vieni kitus sekti ar kur nors neapsigyvena totoriai. Jei nepraneši, tai tokią šeimą iškeldins iš Krymo. Būtų galima daug rašyti, bet tai jau nebus komentaras.
O Jūs persikelkit į Kaliningradą ir surenkit referendumą kad norit prisijugti prie Lenkijos ar Lietuvios.Bųs geras skausmas Putinuųi ir pagerės regiono gyventojų lygis,o Putinui tai vėl krūva pinigų
Pet, o tu mažas niekšelis, bet visviena niekšelis.Tau pažadės ikrų...viską parduosi...
Prijungiant Krymą prie Rusijos, buvo nusispjauta į senosios vietinės tautos – kelis genocidus patyrusių Krymo totorių, kurie sudaro apie trečdalį pusiasalio gyventojų, poziciją. Nepaisant aneksijos, ši tauta liko ištikima Ukrainos valstybei. >>> Nesupykite ekspertai, bet rašote kažkokius tai skiedalus. Visų pirma šio žmogaus pareiškimas, dar nereiškia visos totorių tautos pozicijos. Na gerai sutikčiau, jeigu Krymo totoriai kokiame nors kaime nubalsuotų už nepriklausomos totorių valstybės sukūrimą, atskirą tiek nuo Ukrainos tiek nuo Rusijos. Dabar, koks jiems skirtumas kuriam okupantui tarnauti? Rusai bent 2x didesnes pensijas žada, totorių valstybinę kalbą paliks, o Ukraina visiškai basa ir neturi pinigų net pensijoms. Kaip ten bebūtų, principas "laimėtojas pasiima viską" vis dar galioja....