Milijardai iš Ukrainos ir „Nord Stream“ remontas – ko reikalauja Alice Weidel

Sausį ji skelbė, kad AfD patekus į valdžią būtų reikalaujama susigrąžinti Ukrainai skirtus milijardus ir atlyginti „Nord Stream“ susprogdinimo žalą. Rugsėjį partija pasiekė savo geriausią rezultatą Vokietijos žemės parlamento rinkimuose.

2026 m. sausio 24 d. „Hallo Meinung“ paskelbtame interviu su Peter Weber A. Weidel komentavo kanclerio Friedrich Merz kalbas apie naują pasaulio tvarką.

„Man įdomu, kai Vokietijos kancleris kalba apie naują pasaulio tvarką, kurioje jis pats nebevaidina jokio vaidmens, nes pašalino mus iš žaidimo. Ir visos mūsų problemos, susilpninusios Vokietiją, yra pačių sukurtos, jos sukurtos politikos“, – sakė A. Weidel.

Politikė Vokietijos sunkumus siejo su ankstesnės ir dabartinės valdžios sprendimais. Ji kritikavo migracijos politiką, energetikos pertvarką, didelius mokesčius ir biurokratiją. Pasak jos, pigių rusiškų dujų importas anksčiau kompensavo energetikos politikos trūkumus.

„Visa tai kompensavo pigių rusiškų dujų importas. Prasidėjus karui Ukrainoje, tai, žinoma, liko praeityje, kai mums susprogdino dujotiekį ir mes savanoriškai ėmėmės sankcijų politikos, kuri kenkia mums patiems“, – teigė A. Weidel.

Ji taip pat kritikavo vidaus degimo varikliams taikomus apribojimus ir šildymo reguliavimą, vadindama juos kišimusi į laisvą konkurenciją. Politikės vertinimu, Vokietijos pramonės konkurencingumą silpnina pačios valstybės nustatytos sąlygos. Pokalbyje ji kritikavo ir, jos teigimu, siaurinamą žodžio laisvę.

Reikalavimus Ukrainai A. Weidel išsakė 2026 m. sausio 22 d. Heilbrono „Harmonie“ kongresų centre vykusiame AfD Badeno-Viurtembergo rinkimų kampanijos atidaryme.

Sausio 28 d. politikė pareiškė: „Reikalausime kompensacijos. Ukrainiečiai, Zelenskis, turi sumokėti už mūsų dujotiekio susprogdinimą.“

A. Weidel teigė, kad Vokietija Ukrainai skyrė daugiau kaip 70 mlrd. eurų, ir žadėjo reikalauti grąžinti šiuos pinigus bei padengti „Nord Stream“ remontą. Ji pareiškė nelaikanti Vokietijos drauge šalies, kuri, jos teigimu, susprogdino dujotiekį.

Politikė taip pat kritikavo ginklų tiekimą Ukrainai ir F. Merz svarstymus apie Vokietijos karių siuntimą. Tai buvo A. Weidel politiniai kaltinimai ir reikalavimai. Ukrainos valdžia dalyvavimą „Nord Stream“ susprogdinime neigia.

Sausio interviu P. Weber A. Weidel kalbėjo ir apie pasirengimą perimti valdžią Vokietijos žemėse. Ji teigė besitikinti, kad AfD kandidatas Ulrich Siegmund taps Saksonijos-Anhalto ministru pirmininku. Politikė pasakojo sudariusi teisininkų ir specialistų darbo grupę, kuri nagrinėja galimas kliūtis AfD pradėjus valdyti.

2026 m. rugsėjo 6 d. Saksonijos-Anhalto parlamento rinkimuose AfD, preliminariais rezultatais, surinko 43,8 proc. balsų. CDU gavo 17,2 proc. AfD atiteko 39 iš 83 mandatų – trimis mažiau, negu reikia absoliučiai daugumai.

Rinkimų pergalė sustiprino partijos ambicijas siekti valdžios ir federaliniu lygmeniu. Rugsėjo 9 d. Bundestage A. Weidel pareiškė, kad būsimi rinkimai suteiks AfD mandatą valdyti. F. Merz savo ruožtu atmetė jos prognozes ir kritikavo partijos poziciją Ukrainos bei migracijos klausimais.

Vis dėlto pergalė Saksonijoje-Anhalte dar nereiškia valdžios perėmimo. Žemės vyriausybei sudaryti AfD reikia papildomos parlamentinės paramos, o vadovauti visai Vokietijai – užsitikrinti daugumą Bundestage.

Dėl politinės situacijos Vokietijoje tvyro didelis nerimas ir Lietuvos politikos lyderių tarpe.