Milijonierius G. Landsbergis – Lietuvos prezidentas. Tik ar to verta besmegenė šunauja?(14)

G. Landsbergis (antras iš kairės) būtų idealus Lietuvos prezidentas. Tačiau tokiai perspektyvai koja gali pakišti runkeliai.

Analitinė analitinės analizės analizė

Į Žmonių partijos pirmininkus nebeketinantis kandidatuoti Gabrielius Landsbergis kol kas nekalba apie tai, kad baigiantis kadencijai galėtų pretenduoti į eurokomisarus.

„Rugpjūtį duodamas interviu naujienų agentūrai ELTA G. Landsbergis patikino, kad nebepretenduos ir toliau pirmininkauti konservatorių partijai“, – skelbiama nepriklausomo Žmonių partijos portalo analitinėje analizėje „Kur pasuks partiją įpėdiniui palikęs Landsbergis: kelyje į aukštą europinį postą lauktų nemaža kliūtis“.

Pasak Žmonių partijos atstovės spaudai Paulinos Levickytės „G. Landsbergis šiuo metu susikoncentravęs į tiesiogines užsienio reikalų ministro pareigas, taip pat vadovauja didžiausiai parlamentinei partijai, todėl šiuo metu apie tai tikrai nesvarsto“

Tačiau kai kurių šaltinių duomenimis, G. Landsbergis neatmeta galimybės tapti Lietuvos vadovu, kai dabartinę kadenciją baigs Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda.

Kai kurių politikos mokslininkų teigimu, G. Landsbergis būtų tinkamas Lietuvai prezidentas, nes sukaupęs didelę gyvenimišką ir politinę patirtį.

Be to, tai verslus žmogus, milijonierius, vienas turtingiausių Seimo narių. O tai rodo jo didelį išmanymą ekonomikoje, kas brangymečiu laikoma ypač didele vertybe.

Geopolitinėje plotmėje G. Landsbergis yra praktiškai nepralenkiamas. Taivano ambasados atidarymas, griežta pozicija totalitarinių Kinijos ir Rusijos valstybių atžvilgiu, draudimas gabenti „Belaruslakij“ trąšas per Lietuvą, beveik sėkmingas bandymas sunaikinti sanatorija Druskininkuose „Belarus“ – tai tik mažytė dalis darbų Lietuvos žmonėms talentingo politiko, galimai būsimo Lietuvos lyderio.

Tačiau ar pavyks įgyvendinti tokį siekį – tapti Lietuvos prezidentu – priklausys nuo daug faktorių. Analizių analitikai neslepia, kad sunkiausia bus įtikinti pasirinkti G. Landsbergį, vis dar nemažą atsilikusios visuomenės dalį.

Pripažįstama, kad dar pernelyg didelis koncentratas mūsų šalyje yra runkelių, mėgstančių auksinius karstus ir vatinkas. T. y. tokių veikėjų, kurie nežino nieko, išskyrus pigią šlapią dešrą. Būtent tokios šunaujos besmegenystė ir gali sutrukdyti vertybėmis grindžiančio savo gyvenimo kelią G. Landsbergiui prezidento rinkimuose švęsti pergalę.