Ministerijos rekomendacijų besilaikančiai penkiakovės federacijai kompensacijų nenumatyta
Kaune nebevyks 2027 m. balandžio 13–17 d. planuotas šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės etapas. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija 2026 m. spalio 19 d. pranešė, kad Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) atėmė iš Lietuvos teisę jį rengti, nes Lietuva atsisakė leisti varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Pasirengimas jau pradėtas, sutartys su paslaugų tiekėjais sudarytos.

Federacija laikosi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijos šių sportininkų nekviesti ir neįsileisti. UIPM 2026 m. liepos 13 d. paskelbė naikinanti Rusijos sportininkų bei komandų dalyvavimo ribojimus, Baltarusijos atstovams juos panaikino gegužę. Federacijos paskelbtame UIPM paaiškinime pabrėžiamos vienodos sportininkų galimybės patekti į 2028 m. olimpines žaidynes. „Ekspertai.eu“ teiravosi ŠMSM, ar prieš rekomenduodama ribojimus ji įvertino finansines varžybų netekties pasekmes. Ministerijos atsakyme teigiama, kad „nacionalinės sporto šakų federacijos yra savarankiškos organizacijos ir laikydamosis principinių vertybių išreiškia savo pilietinę poziciją.“ Ministerija tarsi kratosi atsakomybės už UIPM sprendimo pasekmes, nors federacija savo „pilietinę poziciją“ reiškė laikydamasi būtent jos rekomendacijų. O finansinės pasekmės, panašu, apskritai nebuvo analizuojamos. Į klausimą, ar ministerija kompensuos pasirengimo pasaulio taurės etapui Kaune išlaidas, kurių federacija negalės susigrąžinti, buvo atsakyta tiesiai: „Kompensuoti patirtų išlaidų nenumatoma.“ Viešai skelbta, kad federacijos prezidentas Justinas Kinderis nurodęs jau įsigytą inventorių ir atliktus parengiamuosius darbus, tačiau galutinės nuostolių sumos neįvardijęs. Ji dar tikslinama. Išlaidų dydis ministerijos atsakyme redakcijai, regis, laikomas antraeile smulkmena. Be to, jeigu finansinė rizika prieš prisiimant įsipareigojimus net nebuvo įvertinta, toks lėšų naudojimas tikrai negalėtų būti vadinamas atsakingu. J. Kinderio teigimu, šeimininkų teisėmis Kaune galėjo startuoti 16 lietuvių, o išvykai į kitą šalį veikiausiai pakaktų lėšų tik keliems sportininkams. Paklausta, ar skirtų papildomų lėšų Lietuvos penkiakovininkų išvykoms, jeigu pasaulio taurės etapas būtų perkeltas iš Kauno į kitą šalį, ŠMSM priminė kasmet finansuojanti federacijų aukšto meistriškumo sporto programas, skirtas sportininkų rengimui ir išvykoms į tarptautines varžybas. Apie galimą papildomą finansavimą ministerija net neužsimena, taip išvengdama tiesaus atsakymo, ar padės padengti dėl varžybų perkėlimo išaugsiančias kelionės išlaidas. Kiek iš J. Kinderio minėtų 16 sportininkų galėtų vykti į užsienį, paaiškės ateityje. Federacijos duomenimis, kitų šalių federacijos iki 2026 m. spalio 25 d. gali teikti paraiškas surengti Kaune turėjusį vykti pasaulio taurės etapą. Jeigu, kaip nuogąstauja J. Kinderis, Kaune neįvyktų ir 2028 m. planuojamas pasaulio taurės etapas bei jaunių ir jaunimo čempionatas, dėl „principinių vertybių“ laikymosi būtų prarasta dar daugiau sportininkų galimybių ir lėšų. Tai kaina, kurią ministerija, atrodo, pasirengusi leisti sumokėti federacijai ir sportininkams.