P irmadienį vežamas į ligoninę mirė lietuvių etnologas, folkloristas, religijotyrininkas ir bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas. Paskutiniu metu turėjusio širdies problemų J. Trinkūno palaikai bus kremuojami.

Jonas Trinkūnas (g. 1939 m.

vasario 28 d. Klaipėdoje – m.

2014 m. sausio 20 d.

) v idurinę mokyklą baigė Kaune. 1965 m.

Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Nuo 1969 iki 1973 m.

VU Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas. 1969 m.

įkūrė kraštotyros sąjūdį Romuva , pradėjo rengti senovės baltų apeigas. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų romuvos kūrėjų.

1974 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto pašalintas.

Kilus Sąjūdžiui vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. 1990-1993 m. Kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjas. Nuo 1994 m. Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. VPU dėstė etninę kultūrą.

2002 m. išrinktas Romuvos vyriausiuoju kriviu. Dalyvavo tarptautinėse senųjų tikėjimų konferencijose, renginiuose. Paskelbė straipsnių lietuvių ir prancūzų spaudoje, parašė kelias knygas.

Apeiginio folkloro kolektyvo Kūlgrinda narys, Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, „Prusos“ klubo, kitų organizacijų vadovas ar narys. 1997 m. jam įteikta Jono Basanavičiaus premija.

Naujausi

Lietuvos diplomatai nuosekliai darbuojasi gerindami santykius su KinijaPolitika · 2026-10-21Lietuvos didybė ir garbė – bajoriškos kilmės prezidentas ir jo anūkas Prancūzijos riterisPolitika · 2026-10-21Europai piešiama nauja demografinė ateitis, kai vietiniai gyventojai taps mažumaUžsienis · 2026-10-21Ukrainos atstatymas išlieka Lietuvos ir Estijos prerogatyvaPolitika · 2026-10-21

Komentarai (8)

Rikiuoti
Kada ims mirti nenaudeliai ?2014-01-21 14:05

Jie tai neskuba.Sirdies neturi,kaip sakoma,tai ner kam ir skaudeti ar plysti...Uzuojauta amzinatilsio seimai.

Kunigas Alfonsas2014-01-21 12:41

Tegul sveikatos Ministras aplanko kapines ir ten pasidaro statistiką nuo laidojimo datų ir amžiaus ir pamatys savo reformos vaisius. Ši medicinos reforma, tai genocidas. Jei Ministre neišradote dviračio sugryžkite kuo greičiau į 1970-1989 metų medicinos aptarnavimą. Jeigu pamiršote duosiu pavyzdį. Mano močiutei išimta tulžis, žaizda sugijusi, guli ligoninėje mėnesį kol tikrai pasveiko, bet kad organizmui pastiprint leido vitaminą C. Liko trys ampulės. "Močiute neskubėk dar iš ligoninės. Kam tau kviesti seselę į namus, kad suleistų paskutines ampules? Pasiliki dar." Toks buvo išlydinčio gydytojo patarimas močiutei gyventi.

ech2014-01-20 22:13

:(

turbūt sveikatos apsaugos reorganizacijos auka2014-01-20 21:57

Nemaža mūsų tautiečių suteikiama tokia pagalba - paskutinėm valandom pavėžinamas greitąja, kurioje ir numiršta. Ypač taip apleisti yra šiandien kaimų gyventojai. Pakalbėkite su bažnytkaimių klebonais. Jie sako, kad niekada jų atmintimi nėra tiek daug laidoję žmonių (per metus) - kaip kelių pastarųjų metų laikotarpiu. Mirštančios Lietuvos vienas iš požymių.

Darijus2014-01-20 21:17

Užuojauta. Nereikėjo priimti pernai iš voveruškos blėkelės.

nuoširdi2014-01-20 20:41

užuojauta visiems lietuviams,visiems baltų kultūros skleidėjams,mūsų protėvių atminties puoselėtojams ir saugotojams,visiems doriems Lietuvos piliečiams,kuriems mūsų kultūrinės šaknys ir prigimtinis pamatas ne vis vien.Užuojauta šeimai.

Raigerdas2014-01-20 20:33

Reikia tikėtis, kad Krivis Jonas Trinkūnas paliko Lietuvos žemę laikinai. Jis paliko Lietuvai nemažą kraitį savo gražių darbų, kuriuose rusena jo taurios sielos ir gilaus tikėjimo į lietuvių tautos kultūros šaknis žiburėliai. Užuojauta artimiesiems ir turėkime vilties, kad jo siela sugrįš prie jo paties uždegto tikėjimo, kurio šviesūs žibūrėliai suteikė daugeliui lietuvių vilties į šviesią Lietuvos ateitį ir į mūsų protėvių išminties nemirtingumą.

Letas Palmaitis2014-01-20 20:01

Reiškiu užuojautą Inijai, pagarbą didžiojo kultūrininko atminimui, baltų patriotui, kovotojui su sovietine priespauda, mano brangiam ideologiniam priešininkui, taip pat vienam svarbiausių bendražygių "Prūsoje".

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi