Nausėda vilioja JAV banką milijardais Rusijos atgrasymui, tačiau nepaaiškina naudos Lietuvai

Spalio 21 d. G. Nausėda susitiko su už tarptautinę plėtrą atsakingu „Citi“ vykdomuoju direktoriumi Grant S. Carson ir aptarė banko įsikūrimo Baltijos šalyse galimybes.

„JAV bankui „Citi“ įsikurti Lietuvoje yra daug ekonominio pagrindo. Lietuva, investuodama į gynybą arti 5 mlrd. eurų, yra Baltijos šalių investicijų lyderė. Fizinis buvimas Lietuvoje leistų „Citi“ bankui tapti finansiniu tiltu tarp JAV pramonės gigantų ir vietos ekosistemos“, – pareiškė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat paminėjo investicijas į atsinaujinančią energetiką ir Lietuvos finansinių technologijų sektorių.

Tačiau Prezidentūros pranešime daug aiškiau įvardyta, kuo Lietuva galėtų būti patraukli bankui, negu tai, kokią konkrečią papildomą naudą pats bankas suteiktų Lietuvos valstybei.

Ginkluotės pirkimai ir valstybės skolinimasis – galimybė finansų verslui

Planuojama „Citi“ atstovybė nebūtų dar vienas įprastas bankas, kuriame gyventojai atsidarytų sąskaitas, laikytų indėlius ar imtų būsto paskolas.

Skelbiama, kad naujasis biuras galėtų veikti kaip regioninis centras, aptarnaujantis klientus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Tarp galimų veiklos sričių minimos finansų rinkos, vyriausybių finansavimas, obligacijų sandoriai ir centrinių bankų likvidumo valdymas.

Toks bankas galėtų dalyvauti organizuojant didelių valstybės ir verslo projektų finansavimą, įskaitant su gynybos pramone, karine infrastruktūra ir ginkluotės įsigijimu susijusius sandorius.

Bankai iš tokių paslaugų gali gauti palūkanų, tarpininkavimo ir kitų komisinių pajamų.

Tačiau kol kas nepaskelbta, kad „Citi“ būtų susitaręs finansuoti konkrečius Lietuvos ginkluotės pirkimus.

Lietuvos verslas galėjo veikti ir be „Citi“ atstovybės

Svarbi aplinkybė – tarptautinės finansavimo paslaugos Lietuvos valstybei ir verslui prieinamos jau dabar.

Lietuvoje veikia SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Artea“ ir kitos finansų institucijos. Dideli projektai taip pat finansuojami per užsienio bankus, tarptautines kapitalo rinkas, obligacijų emisijas ir Europos finansų institucijas.

Pats „Citi“ gali dalyvauti Lietuvos bendrovių finansiniuose sandoriuose ir neturėdamas atstovybės Vilniuje.

Vadinasi, naujo biuro steigimas galėtų suteikti papildomą pasirinkimą, padidinti finansų institucijų konkurenciją ar palengvinti tam tikrų paslaugų teikimą, tačiau tai nereiškia, kad be jo Lietuvos verslas iki šiol negalėjo normaliai veikti.

Todėl esminis klausimas yra ne vien banko atėjimas, bet ir jo sukuriama papildoma ekonominė vertė.

Kol kas neįvardyta, kiek naujų darbo vietų galėtų atsirasti, kokios investicijos būtų pritrauktos, ar Lietuvos valstybė galėtų skolintis pigiau ir kokie konkretūs finansavimo pranašumai atsirastų, palyginti su jau veikiančiomis institucijomis.

Bankui ekonominis pagrindas aiškus, valstybei – dar ne

Prezidentūros pranešime pabrėžiama, kad Lietuva yra patraukli dėl didelių gynybos investicijų, energetikos projektų ir išplėtoto finansinių technologijų sektoriaus.

Tai suprantami argumentai tarptautinei finansų grupei, ieškančiai naujų verslo galimybių.

Tačiau banko verslo galimybės ir Lietuvos valstybės ekonominė nauda nėra tas pats.

Vien atstovybės įsteigimas savaime negarantuoja nei mažesnių valstybės skolinimosi išlaidų, nei pigesnės ginkluotės, nei didesnių investicijų į Lietuvos ekonomiką.

G. Nausėda paaiškino, kodėl beveik 5 mlrd. eurų Lietuvos gynybos išlaidos skirtos Rusijos atgrasymui turėtų sudominti JAV banką. Tačiau nepaaiškino svarbiausio – ką papildomai iš „Citi“ atstovybės Lietuvoje laimėtų pati valstybė.

Finansavimo paslaugos Lietuvos verslui prieinamos jau dabar, o naujo banko atstovybė savaime negarantuoja nei pigesnio skolinimosi, nei mažesnių išlaidų ginkluotei, kuri skirta Rusijai atgrasyti.

Kol kas aišku, iš ko bankas galėtų uždirbti, bet neaišku, kokią konkrečią naudą iš to gaus Lietuva.